Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Hidratacija – vandens prisijungimas prie molekulių, jonų ir pan. Hidratacija kartais vadinamas ir organizmo įsotinimas vandeniu (nors dažniau vartojamas terminas dehidratacija, reiškiantis dalies organizmo vandens praradimą).

Jonų hidratacija redaguoti

 
Natrio jono pirminė hidratacija

Tai vandens molekulių jungimasis prie įkrautų molekulių (jonų) vandeniliniais ryšiais, susidarant įkrautąją molekulės dalį ar visą molekulę supančiam vandens molekulių sluoksniui.

Skiriama pirminė hidratacija, kai susidaro pirmasis vandens molekulių, besijungiančių su hidratuojama molekule, sluoksnis. Antrinė hidratacija yra papildomų (antrojo, trečiojo ir t. t.) vandens molekulių sluoksnių susidarymas, vandens molekulėms tarpusavyje jungiantis vandeniliniais ryšiais.

Hidrofilinių molekulių hidratacija redaguoti

Panašiai kaip ir jonai hidratuojasi ir dalinius krūvius turinčios molekulės. Su tokia hidratacija yra susijęs celiuliozės (medienos), krakmolo brinkimas, kuomet hidratacijos metu prisijungiančios vandens molekulės įsiterpia į vidines medžiagos dalis padidindamos medžiagos tūrį.

Dvigubojo ryšio hidratacija redaguoti

Tai organinės chemijos cheminė reakcija, kurios metu OH- grupė ir protonas prisijungia prie alkeno dvigubojo ryšio ir taip gaunamas alkoholis. Paprastai reakcija vyksta stipriai rūgščioje aplinkoje. Nuo hidrolizės skirtumas yra tas, kad hidratacijos metu pagrindinė molekulė neskyla į dvi dalis.

Bendru pavidalu tai atrodo taip:

RRC=CH2 esant H2O/rūgštis → RRC-CH2-OH

Tai pavyzdinė hidratacijos reakcija kurios metu iš 1-metilciklohekseno gaunamas 1-metilciklohesan-1-olis naudojant sieros rūgštį.