Hetitų dantiraštis
| Hetitų dantiraštis | |
|---|---|
_-_Foto_G._Dall%27Orto_28-5-2006_dett.jpg)
| |
| Tipas | mišrus (skiemeninis-ideografinis) |
| Naudojamas kalbose | hetitų kalba |
| Rašymo kryptis | iš kairės į dešinę |
| Laikotarpis | XVII-XII a. pr. m. e |
| Kilmė | Šumerų dantiraštis Akadų dantiraštis Hetitų dantiraštis |
| Dukterinės sistemos | |
Hetitų dantiraštis – rašto sistema, vienas iš dantiraščių, II tūkst. pr. m. e. naudotas užrašyti indoeuropiečių hetitų kalbai.
Kilmė redaguoti
Hetitų dantiraštis susiformavo tada, kai hetitai perėmė savo kalbai rašyti akadų dantiraštį ir jį atitinkamai adaptavo. Juo buvo sukurta daugybė įrašų tuometinėje Hetitų imperijoje.
Raštas nunyko po imperijos žlugimo galutinai sunykus pačiai kalbai.
Rašto struktūra redaguoti
Hetitų dantiraštis, kaip ir jo pirmtakas, akadų dantiraštis, turi ideogramas, determinatyvus ir skiemeninius ženklus (silabogramas). Tačiau jame atsisakyta didelės dalies ženklų, ypač ideogramų. Todėl vietoje maždaug 700 akadų dantiraštyje naudotų ženklų, čia naudojami tik apytikriai 375.
Ideogramos buvo skirstomos į šumeriškos kilmės šumerogramas (transkribuojant jos rašomos didžiosiomis raidėmis) ir akadiškos kilmės akadogramas (jos rašomos didžiosiomis raidėmis kursyvu). Jos buvo tariamos hetitų kalba. Pvz., šumerograma LUGAL („karalius“) buvo tariama hassus, ŠU („ranka“) – kessaras, akadograma ABU („tėvas“) tarta atta ir t. t. Determinantai, kurie skaitant nebuvo tariami, transkribuojant rašomi pakelti.
Silabogramos buvo sudaromos derinant priebalsius ir balsius. Hetitų kalboje aptinkama 15 priebalsių (/p/,/b/,/k/,/g/,/t/,/d/,/š/,/z/,/y/,/l/,/m/,/n/,/r/,/w/,/h/) ir keturi balsiai (/a/, /e/, /i/, /u/). Taip egzistavo maždaug 100 priebalsio-balsio (CV) ir balsio-priebalsio (VC) skiemenų. Be jų egzistavo daugybė priebalsio-balsio-priebalsio (CVC) skiemenų. Hetitų silabogramos savo išvaizda didele dalimi atitiko akadų silabogramas, nors egzistavo ir kai kurie skirtumai.
Dešifravimas redaguoti
Hetitų dantiraščio dešifravimas prasidėjo XX a. pradžioje, kuomet jau buvo iššifruoti kiti dantiraščiai. Dėl savo panašumų į akadų dantiraštį, paties rašto iššifravimas nesukėlė didelių problemų, kadangi dauguma silabogramų ir ideogramų buvo žinomos. Tačiau sunkiausia buvo iššifruoti pačią kalbą, kurios kilmė tuo metu dar buvo nežinoma. 1915 m. čekų mokslininkas Berdžichas Hroznas teisingai perskaitė pirmąjį sakinį hetitų kalba ir įrodė, jog ši kalba buvo indoeuropiečių.
