Herman Bernstein
Gimė 1876 m. rugsėjo 21 d.
Kudirkos Naumiestis, Rusijos imperija
Mirė 1935 m. rugpjūčio 31 d. (58 metai)
Šefildas, Masačusetsas, JAV
Tėvas David Bernstein
Motina Marie Elsohn
Sutuoktinis (-ė) Sophie Friedman
Veikla Žurnalistas, poetas, rašytojas, vertėjas, diplomatas

Hermanas Bernsteinas (angl. Herman Bernstein) (1876 m. rugsėjo 21 d. Kudirkos Naumiestyje, Rusijos imperija – 1935 m. rugpjūčio 31 d. Šefilde, Masačusetsas, JAV) – Lietuvos žydų kilmės JAV žurnalistas, poetas, rašytojas, vertėjas ir diplomatas.

Biografija redaguoti

Gimė 1876 m. rugsėjo 21 d. Kudirkos Naumiestyje. Tėvas David Bernstein, motina Marie Elsohn. Brolis rašytojas Harry Hillel Bernstein. Būdamas 6 metų kartu su tėvais išsikraustė gyventi į Mogiliavą. 1893 m. emigravo į JAV, kur iš pradžių apsigyveno Čikagoje. 1901 m. vedė Sophie Friedman, su kuria susilaukė Violet Bernstein Willheim, Hilda Bernstein Gitlin, Dorothy Bernstein Nash ir David Bernstein.

1900 m. pradėjo žurnalisto karjerą, rašė straipsnius tokiuose laikraščiuose kaip New York Post, The Nation, The Independent ir Ainslee's Magazine. Jis buvo vienas iš laikraščio The New London Day įkurėjų ir redaktorių, taip pat redagavo The Jewish Tribune ir Jewish Daily Bulletin laikraščius. Kaip The New York Times laikraščio korespondentas, dažnai vykdavo į Europą. I pasaulinio karo metu, 1915 m. vyko į fronto linijas aprašyti apie vietinių žydų padėtį. 1912 m. dalyvavo prezidento Woodrow Wilson rinkimų kampanijoje.

1917 m. laikraštyje New York Herald aprašė apie Rusijos revoliuciją, 1919 m. tame pačiame laikraštyje aprašė apie Paryžiaus taikos konferenciją. 1918 m. išaiškino slaptą korespondenciją tarp Rusijos caro Nikolajaus II ir Vokietijos kaizerio Vilhelmo II. Tarpukariu laikraščiuose New York Journal-American ir Brooklyn Eagle dažnai rašydavo apie Europą ir Rusiją.

Bernsteinas ėmė interviu iš žymiausių savo amžininkų: Levo Tolstojaus, George Bernard Shaw, Auguste Rodin, Henri Bergson, Benedikto XV, Piotro Kropotkino, Levu Trockiu, Chaim Weizmann, Havelock Ellis, Romain Rolland, Albert Einstein ir Woodrow Wilson. Šie interviu buvo išleisti knygose With Master Minds: Interviews by Herman Bernstein ir Celebrities of Our Times.

1928 m. dalyvavo prezidento Herbert Hoover rinkimų kompanijoje. Už pagalbą prezidentas 1930 m. paskyrė Bernsteiną ambasadoriumi Albanijoje, kur jis dirbo iki 1933 metų. Už gerų santykių plėtojimą tarp JAV ir Albanijos, jam buvo suteiktas Sanderbego ordinas, kurį suteikė pats Albanijos karalius Albanijos Zogas.

Gyvendamas JAV aktyviai dalyvavo žydų bendruomenės gyvenime, priklausė įvairioms žydų organizacijoms. Dirbo Amerijos žydų komiteto sekretoriumi, taip aktyviai veikė Amerikos Sionistų organizacijoje. Rašė straipsnius apie galimybę įkurti Izraelio valstybę ir padėtį Palestinoje.

Mirė 1935 m. rugpjūčio 31 d. Šefilde, Masačusetse.

Vertimai, poezija, pjesės redaguoti

Bernsteinas iš rusų į anglų kalbą išvertė nemažai Maksimo Gorkio, Leonido Andrejevo, Levo Tolstojaus ir Ivano Turgenevo. Taip pat pats rašė spektaklius, iš kurių The Mandarin (Mandarinas) ir The Right to Kill (Teisė žudyti) buvo parodyti Brodvėjaus teatruose. 1899 m. parašė poemą The Flight of Time and Other Poems (Laiko skrydis ir kitos poemos), 1902 m. parašė poemą In the Gates of Israel: Stories of the Jews (Izraelio vartuose: Žydų istorijos), 1903 m. Contrite Hearts (Atgailaujančios širdys). 1915 m. esperanto kalba parašė knygą La Rekta Gibulo (Tiesi kupra).

Knygos redaguoti

  • The Flight of Time and Other Poems (Laiko skrydis ir kitos poemos), (1899)
  • In the Gates of Israel: Stories of the Jews (Izraelio vartuose: Žydų istorijos), (1902)
  • Contrite Hearts (Atgailaujančios širdys), (1903)
  • With Master Minds: Interviews by Herman Bernstein (Su proto valdovais:Hermano Bernsteino interviu), (1913)
  • La rekta Gibulo (Tiesi kupra), (1915)
  • The Willy-Nicky Correspondence: Being the Secret and Intimate Telegrams Exchanged Between the Kaiser and the Tsar (Vilio-Nikio korespondencija: Slaptos ir intymios telegramos tarp Kaizerio ir Caro), (1918)
  • Celebrities of Our Time (Mūsų laikų įžymybės), (1924)
  • History of a Lie (Melo istorija), (1921)
  • Twenty-Five Years (Dvidešimt penkeri metai), (1925)
  • The Road to Peace: Interviews With Famous Americans and Europeans (Kelias į taiką:Interviu su žymiais Amerikiečiais ir Europiečiais), (1926)
  • Herbert Hoover: The Man Who Brought America to the World (Herbertas Hūveris: Žmogus kuris atvedė Ameriką į pasaulį), (1928)
  • Can We Abolish War? (Ar galime panaikinti karą), (1935)
  • The Truth About the 'Protocols of Zion' – A Complete Exposure (Tiesa apie Ziono protokolus), (1935)
  • The League of Men (Vyrų lyga)

Vertimai redaguoti

  • Leonidas Andrejevas, The Seven Who Were Hanged (1909)
  • Leonidas Andrejevas, Anathema (1910)
  • Leonidas Andrejevas, The Crushed Flower and Other Stories (1916)
  • Leonidas Andrejevas, The Waltz of the Dogs (1922)
  • Leonidas Andrejevas, Samson in Chains (1923)
  • Leonidas Andrejevas, Katerina (1922)
  • Leonidas Andrejevas, Satan’s Diary (1920)
  • Leonidas Andrejevas, The Sorrows of Belgium (1922)
  • Mendelis Beilis, The Story of My Sufferings (1926)
  • Maksimas Gorkis, The Man Who Was Afraid (Foma Gordayev) (1928)
  • Fritzas Gotvaldas, Salto mortale : A play in three acts (1929)
  • Nikolajus Evreinovas, The Chief Thing; a Comedy for Some, a Drama for Others (1926)
  • Georgas Kaiseris, The Phantom Lover (1928)
  • Liudvigas Thoma, Morality: a Comedy in Three Acts (1905)
  • Levas Tolstojus, The Forged Coupon and Other Stories (1912)
  • Levas Urvantsovas, Vera, a Drama in Four Acts (1922)
  • Nikolajus Evreinovas, The Radio kiss; A Comedy of Tomorrow in Three Acts (no date)

Nuorodos redaguoti