Helsinkio metropolitenas

Helsinki Metro
Informacija
VietaHelsinkis
Transporto tipasmetropolitenas
Linijų skaičius2
Stotelių skaičius30
Keleivių per dieną194 349 (2005)
Eksploatacija
Pradėta eksploatuoti1982
OperatoriusHelsinkio Miesto Transportas
Techninė informacija
Sistemos ilgis43 km
Geležinkelio vėžės1524 mm
Vikiteka Vikiteka: Helsinkio metropolitenas

Helsinkio metro – metropoliteno sistema Helsinkyje (Suomija), vienintelė šalyje ir labiausiai nutolusi į šiaurę pasaulyje. Metropolitenas visuomeniniam naudojimui buvo atidarytas 1982 m. rugpjūčio 2 d., po 27 metų planavimo.

Metro ir geležinkelio linijų žemėlapis
Oranžinis Helsinkio metropoliteno traukinys
Helsinkio Metro žemėlapis
Metro traukinys (100 serija)
Metro traukinys Kulosaari metro stotyje

Bendra informacija redaguoti

Sistemą sudaro viena išsišakojanti linija, kurioje yra 17 stotelių. Linijos ilgis yra 21,1 km. Pirmiausiai ji tarnauja tankiai užstatytų miegamųjų kvartalų gyventojams rytinėje Helsinkio dalyje, bet taip gali būti naudojama kaip transporto priemonė centrinėse miesto dalyse. Pagal statistiką, kiekvienais metais Helsinkio metropoliteno keleivių skaičius viršija 50 milijonų.

Istorija redaguoti

Projektas dėl metropoliteno statybų Helsinkyje buvo pradėtas rengti 1955 m. rugsėjo mėnesį. Šiam tikslui buvo sukurta komisija, kuri 1963 m. kovo mėnesį pristatė pirmą metropoliteno planą. Jo linijų bendras ilgis buvo 86,5 km, kuriose buvo išdėstytos 108 stotelės. Tačiau planas nebuvo patvirtintas, nes trasų ilgis buvo per didelis, o miesto savivaldybė nusprendė įrengti tik vieną liniją.

1969 m. gegužės mėnesį buvo duotas leidimas metropoliteno statybos pradžiai, o jos pabaiga buvo planuojama iki 1977 m. Dėl atsiradusių problemų testavimo stadijoje metropolitenas nebuvo pradėtas eksploatuoti iki 1982 m.

Sistema redaguoti

Helsinkio metropoliteno linijose šiuo metu yra 17 stotelių, į kurias traukiniai atvyksta kas 4-5 minutes. Stotelės yra išdėstytos „Y“ forma, o linija prasideda nuo gyvenamųjų rajonų, išsišakoja ties miesto centro pradžia ir baigiasi už centro ribų. Miesto centre 6 stotelės yra po žemės paviršiumi, o 11 likusių – paviršiuje. Tai, kad dauguma stotelių yra antžeminės, palengvina naudojimąsi metro žmonėms su fizine negalia. Taip pat, daugelyje stotelių nėra laiptų, todėl pakilti iš stotelės į gatvę ar atvirkščiai galima eskalatoriais arba liftais. Traukinių grindys yra tokiame pat lygyje kaip ir stotelės, todėl juose nėra laiptų kaip, pavyzdžiui, autobusuose.

Nusigauti iki artimiausios metropoliteno stotelės galima autobusais, kurių maršrutai ir grafikai yra suderinti taip, kad kelionė nuo namų iki stotelės ar nuo stotelės iki reikiamos vietos būtų greita ir patogi. Labiausiai nutolusiuose rajonuose, dažniausiai, vienintelis pasirinkimas nusigauti iki miesto centro yra važiuoti autobusu iki artimiausios metro stotelės.

Bilietų sistema redaguoti

Helsinkio transporto agentūra „Helsinki City Transport (HKL) agency“ sukūrė bendrą bilietų sistemą visam viešajam transportui mieste. Tad nusipirkus ar užsisakius bilietą trumpąja žinute mobiliuoju telefonu valandai ar ilgesniam laikui, galima laisvai keliauti mieste tiek atžeminiu, tiek požeminiu transportu.

Metro traukiniai techniškai yra panašūs į tuos, kuriuos naudoja Helsinkio geležinkeliai (VR) šiaurinėje ir vakarinėje miesto dalyje. Bėgių plotis yra 1524 mm, toks pat kaip ir visoje šalies geležinkelių sistemoje. Metro traukiniai naudoja pastovią 750 voltų srovę, kurią jie gauna iš elektros bėgio, kitaip dar vadinamo trečiojo bėgio, kuriuo teka elektros srovė.

Traukiniai redaguoti

Šiuo metu metropoliteno bėgiais važinėja dviejų traukinių tipai: M100 serijos traukiniai buvo pagaminti 1980 m. pradžioje Suomijoje, kurių gamintojas „Stromberg“ kompanija, o M200 serijos traukiniai, kuriuos pagamino Bombardier kompanija, naudojami nuo 2001 m. Nepaisant to, kad metropolitenas buvo statytas 1970-1980 m., jis vis dar yra modernus palyginus su dauguma pasaulio metropolitenų.

Įprastas traukinių greitis yra 70 km/h tunelių viduje ir 80 km/h atvirose atkarpose, o vadinamuose „taškuose“ – 35 km/h (bėgių išsišakojimai, sankirtos ir pan.)

Nuorodos redaguoti