Heilsbergo apskritis
Heilsbergo apskritis (vok. Landkreis Heilsberg) – 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos administracinis teritorinis vienetas. Sudaryta po Vienos kongreso per 1815–1818 m. vykdytą reformą smulkinant Rytų Prūsijos apskritis. Centras – Heilsbergas.
| Heilsbergo apskritis Landkreis Heilsberg | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
 | ||||
| Valstybė | Prūsijos karalystė | |||
| Apygarda | Karaliaučiaus apygarda | |||
| Administracinis centras | Heilsbergas | |||
.svg){kind=small}
Istorija redaguoti
Apskritis sudaryta prūsų varmių žemėje. Joje buvo miestai Heilsbergas ir Gutštatas, 104 seniūnijos ir 1 valstybinis dvaras.
Po Antrojo pasaulinio karo apskrities teritorija atiteko Lenkijai. Iki 1975 m. ji buvo Olštyno vaivadijoje, nuo 1999 m. jos dalyje sudarytas Lidzbarko pavietas (Varmijos Mozūrų vaivadija).
Gyventojai redaguoti
Gyventojų surašymo duomenimis, įskaitant nuo 1885 m. dislokuoto Pirmojo armijos korpuso kariškius, apskrityje gyveno:[1]
| Metai | Gyventojai | Evangelikai | Katalikai | Žydai |
| 1890 | 53 537 | 2 424 | 50 810 | 301 |
| 1900 | 51 629 | 2 157 | 49 210 | |
| 1910 | 51 912 | 2 636 | 49 077 | |
| 1925 | 52 757 | 3 300 | 49 119 | 146 |
| 1933 | 53 672 | 3 242 | 50 263 | 106 |
| 1939 | 55 057 | 4 201 | 50 611 | 44 |
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Rinkimų istorija Archyvuota kopija 2008-01-09 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos redaguoti
- Kraštiečių tinklalapis Archyvuota kopija 2009-09-03 iš Wayback Machine projekto.