Harry Houdini
| Harry Houdini | |
|---|---|
| |
| Harry Houdini, apie 1899 m. daryta nuotrauka | |
| Gimė | 1874 m. kovo 24 d. Budapeštas, Vengrijos karalystė (dab. Vengrija) |
| Mirė | 1926 m. spalio 31 d. (52 metai) Detroitas, Mičiganas, JAV |
| Veikla | iliuzionistas, eskeipologistas, kaskadininkas |
Haris Hudinis (Harry Houdini, tikr. Ehrich Weiss; 1874 m. kovo 24 d. – 1926 m. spalio 31 d.) – vienas garsiausių visų laikų iliuzionistų, daugelio šiuolaikinių triukų ir metodų pradininkas, eskeipologistas.[1]
Biografija redaguoti
Ehrich Weiss gimė Budapešte, Vengrijoje, 1874 m. kovo 24 d. Maždaug nuo XX amžiaus interviu jis teigdavo gimęs 1874 m. balandžio 6 d. Epltone (Viskonsinas), tačiau jau po jo mirties buvo atrastas vengriškas gimimo liudijimas. Pagal tautybę Weiss buvo Vengrijos žydas.[2]
1878 m. šeima persikėlė į Jungtines Valstijas.[3] Pirmąjį pasirodymą atliko būdamas devynerių metų, tai buvo pratimai ant trapecijos.
1891 m. Weiss pradėjo užsiiminėti profesionalia magija ir prisistatinėjo kaip Harry Houdini (1913 m. jis ir oficialiai dokumentuose pasikeitė vardą į Harry Houdini). Naujasis vardas buvo Jean Eugène Robert-Houdin ir Harry Kellar, dviejų garsių ir Hudiniui įtaką padariusių iliuzionistų garbei. Pradžioje jo, kaip iliuzionisto, karjera susilaukė nedidelio pasisekimo.
1893 m. Houdini vedė Wilhelmina Beatrice (Bess) Rahner, kuri vėliau visą laiką dirbo jo asistente scenoje.
Pradžioje Hudinis atlikdavo triukus su kortomis ir antrankiais, o vienas įspūdingiausių jo pasirodymų buvo gyvo suaugusio dramblio pradanginimas Londono hipodrome.
1899 m. iliuzionistas susitiko su šou žvaigžde Martin Beck. Beck buvo sužavėtas Hudinio triukų su antrankiais ir patarė šiam koncentruotis ties išsivadavimo numeriais.
Nuo 1900 m. Hudinis keliavo su savo pasirodymais po Europą, atlikinėdamas įspūdingus išsivadavimo triukus, ir 1904 m. į JAV grįžo jau būdamas pasaulinio lygio žvaigždė.
Nuo 1904 iki 1910 m. jis rengė pasirodymus Amerikoje ir susilaukė didžiulio pripažinimo. Hudinis išsivaduodavo iš antrankių, virvių, grandinių, tramdomųjų marškinių, dažnai – tuo pat metu panardintas po vandeniu ar kabodamas ant virvės aukštai virš žemės.
1910 m. turo Australijoje metu Hudinis pakilo savo atsivežtu primityviu biplanu, tai buvo pirmasis žinomas lėktuvo skrydis Australijoje.[4]
1913 m. atliko vieną garsiausių savo pasirodymų, ištrūko iš stiklinės – plieninės kabinos, kurioje buvo patalpintas surištas žemyn galva ir užpiltas vandeniu. Tam buvo sulaikęs kvėpavimą virš 3 su puse minutės.
1919 m. Hudinis tapo „Martinka & Co“, didžiausios JAV magijos kompanijos, prezidentu. Kompanija veikia iki šiol ir dabar yra seniausia magijos kompanija.
Dalį savo triukų Hudinis aprašė vėliau išleistose knygose. „Antrankių Paslaptys“ (The Handcuffs Secrets) jis atskleidė įvairius metodus, kaip atidaryti antrankius ir spynas teisingai naudojant jėgą, kaip įsinešti paslėptus visrakčius, kaip smulkius raktelius praryti ir vėliau atryti. Prieš surišimą iliuzionistas įtempdavo ir išplėsdavo pečius bei krūtinę, kad vėliau sutraukus atsirastų šiek tiek erdvės.
Paskutinis mago pasirodymas įvyko 1926 m. spalio 24 d. teatre „Garrick“, Detroite. Kitą dieną jis buvo paguldytas į Detroito ligoninę, kur spalio 31 dieną per Helouvyną 13 valandą 26 minutės mirė nuo peritonito, būdamas 52 metų amžiaus. Lapkričio 4 d. Niujorke vykusiose laidotuvėse dalyvavo virš 2000 žmonių.[5] Ant jo karsto buvo įrėžtas Amerikos iliuzionistų draugijos herbas, o pati draugija per kiekvienas Hudinio mirties metines iki dabar atlieka „lūžusios lazdelės“ ceremoniją prie jo kapo.
Demaskavimai redaguoti
Hudinis buvo bene pirmasis iliuzionistas, savo žinias ir talentą taip pat panaudojęs ir teigiančių turį paranormalių galių žmonių demaskavimui. Išmanymas, kaip atliekami triukai, padėjo jam pastebėti net tokias apgavystes, kurių negalėdavo suprasti ir mokslininkai.[6]
Hudinis buvo „Scientific American“ žurnalo komiteto narys. Šis komitetas buvo atsakingas už įsteigtą piniginį prizą tiems, kurie pademonstruos paranormalius sugebėjimus. Niekas niekada neparodė nieko, kad galėtų atsiimti prizą, o visus sukčiavimus komitetas sėkmingai demaskuodavo.
Taip pat iliuzionistas dalyvaudavo spiritizmo seansuose, dažnai kartu pasikvietęs policininką ir žurnalistą, ir taip demaskavo ne vieną šarlataną. Bene žymiausias atvejis, kai buvo demaskuota Bostono mediumė Mina Crandon.[7] Šią savo veiklą Hudinis aprašė knygoje „A Magician Among the Spirits“ (Iliuzionistas tarp dvasių).
Geras Hudinio draugas, Seras Artūras Konan Doilis labai stipriai tikėjo dvasiomis ir kitais paranormaliais reiškiniais. Ilgą laiką jis tiesiog atsisakė tikėti iliuzionisto demonstruojamais įrodymais, kad tokie žmonės tėra apgavikai. Tačiau galiausiai nusprendė, kad pats Hudinis iš tiesų turi paranormalių galių, ir dėl kažkokių priežasčių jas naudoja diskredituoti kitiems mediumams bei įrodinėti, kad tokios galios neegzistuoja. Šie nesutarimai buvusius draugus pavertė viešais priešais.[8]
Bibliografija redaguoti
- The Right Way to do Wrong (1906)
- Handcuff Secrets (1907)
- The Unmasking of Robert Houdin (1908)
- Magical Rope Ties and Escapes (1920)
- Miracle Mongers and their Methods (1920)
- Houdini’s Paper Magic (1921)
- A Magician Among the Spirits (1924)
- Under The Pyramids (1924) kartu su H. P. Lovecraft, kaip Lovecrafto Cthulhu Mythos serijos dalis.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Houdini!. Nuoroda tikrinta 11 kovo 2021
- ↑ „137 years ago in Budapest...“. Wild About Harry. Nuoroda tikrinta 2011 m. kovo 24 d.
- ↑ US National Archives Microfilm serial: M237; Microfilm roll: 413; Line: 38; List number: 684.
- ↑ Maksel, Rebecca. „The Hunt for Houdini’s Airplane“. Air & Space Magazine (anglų). Nuoroda tikrinta 2021-08-04.
- ↑ Goldenberg, Suzanne (March 24, 2007). „Final Escape for the Master of Illusion? Houdini's Family Press for Exhumation“. The Guardian. Nuoroda tikrinta 2015 m. lapkričio 9 d.
- ↑ Jay, Ricky (2011 m. kovo 3 d). „Conjuring“. Encyclopædia Britannica. Nuoroda tikrinta 2015 m. lapkričio 9 d.
- ↑ „"Margery" the Medium Exposed“. American Experience. PBS. 2011. Nuoroda tikrinta 2015 m. lapkričio 9 d.
- ↑ The secret life of Houdini: the making of America’s first superhero