Gyvavedis driežas

Zootoca vivipara
Gyvavedis driežas (Zootoca vivipara)
Gyvavedis driežas
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Ropliai
( Reptilia)
Būrys: Žvynaropliai
( Squamata)
Antšeimis: Lacertoidea
( Lacertoidea)
Šeima: Tikrieji driežai
( Lacertidae)
Pošeimis: Lacertinae
( Lacertinae)
Triba: Lacertini
( Lacertini)
Gentis: Zootoca
( Zootoca)
Rūšis: Gyvavedis driežas
( Zootoca vivipara)
Binomas
Zootoca vivipara
Lichtenstein, 1823
Sinonimai
  • Lacerta vivipara Lichtenstein, 1823[2]
Paplitimas
Paplitimas
Gyvavedžių driežų apytikslis paplitimo arealas Eurazijoje     

Gyvavedis driežas (Zootoca vivipara) – žvynaroplių (Squamata) būrio, tikrųjų driežų (Lacertidae) šeimos roplių rūšis.

Paplitimas redaguoti

Gyvavedžių driežų savaiminis išplitimo arealas labai platus apimantis Eurazijos vidutinių platumų klimato juostą nuo vakarinių Airijos pakraščių prie Atlanto vandenyno, tęsiasi beveik per visą Europą, įskaitant Baltijos valstybes, Baltarusiją, šiaurvakarių Ukrainą, europinę Rusiją (išskyrus jos pietinius ir dalį centrinių regionų), bei Rusijai priklausančią Šiaurės Aziją, Sachalino salą į Japonijos Hokaido salą.

Jie aptinkami didesnėje Europos dalyje, ir šiauriausios populiacijos Fenoskandijoje gyvena už šiaurės poliaračio, pietinės populiacijos Iberijos pusiasalio ir Italijos šiaurinėse dalyse, Albanijoje, Šiaurės Makedonijoje ir Bulgarijoje iki šiaurinės Graikijos pakraščių.

Taip pat jų populiacijos gyvena šiauriniame Kazachstane ir šiaurinėje Mongolijoje bei Kinijai priklausančių Sindziango ir Heilongdziango provincijų šiaurinėse srytyse.[3][2]

Paplitimas Lietuvoje redaguoti

Lietuvoje labai dažna, plačiai paplitusi rūšis.[4]

Buveinės redaguoti

Gyvena lapuočių, mišriuosiuose ir spygliuočių miškuose, uželiančiose senose kirtavietėse, durpynuose, krūmais apaugusių kanalų, melioracijos griovių, upių šlaituose, pakelių grioviuose, aukštapelkėse, proskynose, miško aikštelėse.

Ir skirtingai nei vikrieji driežai (Lacerta agilis), gyvavedžiai driežai mėgsta drėgnesnius biotopus, o sausų, atvirų vietų vengia.[4]

Išvaizda redaguoti

Gyvavedis driežas už vikrujį driežą (Lacerta agilis) žymiai smulkesnis - jo kūnas iki 6-7 cm ilgio, o uodega dar ilgesnė - iki 9-10 cm.[4] Brandaus amžiaus bendras ilgis įskaitant uodegą apie 13-15 cm, tačiau patinai gali užaugti ir iki 20 cm.[5] Patinų galva didesnė, jų kūnas už patelių yra lieknesnis, o uodegos pagrindas žymiau išsipūtęs.[6]

Išilgai suaugusių nugaros driekiasi tamsi, siaura juosta, o per kūno šonus driekiasi plati tamsi juosta, per kurių abiem kraštais eina siauri balti ištisiniai ir neištisiniai ruoželiai. Patinų kūno apačia oranžinė arba raudonai ruda su tamsiomis dėmelėmis, o pas pateles kūno apačia vienspalvė - balkšva arba gelsva. Už šnervės į akies pusę tik vienas mažas užnosinis skydelis.

Retkarčiais pasitaiko grynai melanistinės, grynai rudai gelsvos arba su jiems būdingais išmarginimais bet žalios spalvos individų ir pastaruosius - retai pasitaikančios žalios spalvos individus lengvai galima supainioti su vikriaisiais driežais[5]

Jaunikliai tamsiai rudi arba beveik juodi, bet augdami šviesėja ir jų kūnas įgauna subrendusiems būdingą rusvai gelsvą spalvą.[4]

Elgsena redaguoti

Pavasaryje, tirpstant sniegui kuomet pradeda juoduoti atviros žemės plotai, ima pasirodyti pirmieji gyvavedžiai driežai. Gyvavedžiai driežai, skirtingai negu vikrujį driežą (Lacerta agilis), pavasari pabunda anksčiau ir net vėsiomis dienomis būna judrūs ir aktyviai ieškosi maisto.

Poruotis pradeda gegužės mėnesio pradžioje. Maždaug po 80-90 dienų patelė padeda nuo 2 iki 10 kiaušinių, apgaubtų permatomu plėvišku dangalu. Padėjusi paskutini kiaušini patelė pasišalina ir jaunikliais visiškai nesirūpina. Po kelių ar keliolikos minučių dangalai plyšta ir iš kiaušinio išlenda apie 4 cm ilgio (įskaitant uodegą) visiškai išsivvstę jaunikliai. Toks veisimosi būdas vadinamas pusiau gyvavedyste. Dieną ar dvi susisukę į kamuoliuką (tokia pat poza, kaip buvo susisukę kiaušinyje) jaunikliai nejudėdami tūno įvairiose slėptuvėse — po ant žemės gulinčiomis žievės atplaišomis, ivairiomis medienos atliekomis, pūvančiais medžių lapais, žemės plyšiuose. Vėliau bėgiodami pradeda ieškoti maisto. Visą vasarą, laikosi netoli gimimo vietos. Dažnai dieną po sočios medžioklės, vėsiais rytais ar vakarop kartu šildosi saulėje. Subręsta trečiais metais. Spalio mėnesį slepiasi įvairiuose urveliuose, po medžių šaknimis, akmenimis, po nuvirtusiais ar į krūvas sukrautais medžiais, kelmuose, medžių trūnėsiuose. Jaunikliai į žiemovietes keliauja vėliau už suaugėlius.[4]

Gyvavedžiai driežai dėl tokio veisimosi būdo, kai kiaušiniai vystosi patelės kūne gali gyventi toli šiaurėje ir aptinkami net už poliaračio. Staiga labai atšalus, kas yra būdinga arkties regionams, į šaltą gruntą padėti kiaušiniai ar juose besivystantys gemalai žūtų, todėl evoliucijos bėgyje prisitaikė kiaušiniai vystytis patelės kūne. Tuo tarpu Pietų Europoje, kur klimatas švelnus, gyvavedžiai driežai deda kiaušinius.[4]

Mityba redaguoti

Minta vorais, vabalais, skruzdėlėmis, drugiais ir jų vikšrais, lervomis, dvisparniais, skėriais ir žiogais, smulkiais moliuskais, bestuburiais, šimtakojais, sliekais. Skirtingai negu vikrieji driežai, gyvavedžiai driežai patys urvelių nekasa. Įsikuria rąstų, malkinės medienos rietuvėse, ant pavienių nuvirtusių medžių su atšokusia žieve ar ant stovinčių sausuolių, priekelmų, medžių šaknų. Čia jie gaudo vabzdžius, šildosi saulėje ar slepiasi. Medžių kamienais užlipa į 1-2 m aukštį. Maisto ieško ir ant žemės. Gerai, vikriai plaukia ir nardo[7] Gaudomi ar pavojaus akimirką šoka į vandenį ir gali pasinerti bei pasislėpti dugne. Sučiupus už uodegos ji nutruksta.[4]

Nauda redaguoti

Besimaitindami sunaikina daug medžių ir žemės ūkio pasėlių kenkėjų.

Apsauga redaguoti

Rūšis saugoma Berno konvencijos (III apsaugos kategorija).

Galerija redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. „IUCN Red List - Zootoca vivipara“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 08 May 2018. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= (pagalba)
  2. 2,0 2,1 iucnredlist.org / Viviparous Lizard Zootoca vivipara; LAST ASSESSED: 08 May 2018
  3. reptile-database.reptarium.cz / Zootoca vivipara (LICHTENSTEIN, 1823); nuoroda tikrinta: 2022.06.05.
  4. 4,0 4,1 4,2 4,3 4,4 4,5 4,6 Varliagyviai ir ropliai: Gyvavedis driežas (Lacerta vivipara), 85-87 psl. Pažintinė serija “gamta šalia tavęs“; Jonas Augustauskas | ISBN 978-9955-37-131-1, Leidykla „Lututė“, 2012
  5. 5,0 5,1 surrey-arg.org.uk / Common Lizard (Zootoca vivipara); nuoroda tikrinta: 2022.06.05.
  6. froglife.org / Common Lizard (Zootoca vivipara); nuoroda tikrinta: 2022.06.05.
  7. vle.lt / Gyvavedis driežas; Visuotinė lietuvių enciklopedija | nuoroda tikrinta: 2022.06.05.

Nuorodos redaguoti