Gurmančiai
| Gurmančiai | |
|---|---|
| Gyventojų skaičius | ~3,3 mln. |
| Populiacija šalyse |  Gana1 672 394 (2020)[1]
|
| Kalba (-os) | gurmančių |
| Religijos | vietinės religijos, islamas |
| Giminingos etninės grupės | mosiai |
 Vikiteka: |
Gurmančiai |
Gurmančiai (savivardis Bigurmanceba), dar vadinami Gurmai – Afrikos tauta, ar tautų grupė, gyvenanti rytų Burkina Fase, šiaurės vakarų Ganoje, šiaurės Toge ir šiaurės rytų Benine, į vakarus nuo Nigerio upės. Populiacija siekia daugiau nei 1 mln. žmonių.
Pavadinimą davė jų kaimynai hausai, įvardindami į vakarus nuo Nigerio gyvenančias tautas. Patys gurmančiai save vadino bimba arba binumba, bet vėliau perėmė egzonimą bigurmanceba.
Kultūra redaguoti
Kalba gurmančių kalba, priskiriama Nigerio-Kongo kalbų šeimai, gurų kalboms. Tikintieji – daugiausiai laikosi vietinių afikietiškų religijų, yra krikščionių (15 proc.), 40 proc. Burkina Faso gurmančių – musulmonai.
Verčiasi žemės ūkiu (augina sorus, sorgus, fonijo ir kitas kultūras), laiko naminius gyvulius, verčiasi amatais, prekyba. Gyvenvietės dažniausiai nedidelės, gyvenamieji pastatai statomi iš molio, apvalaus plano. Išlikę vyrų ir moterų iniciacijos, poliginijos, levirato, sorirato tradicijos.
Be tikrųjų gurmančių, jiems neretai priskiriamos artimai giminingos lingvistinės grupės, kalbančios kalbomis arba gurmančių kalbos tarmėmis:
Istorija redaguoti
Iki gurmančių atsikėlimo jų dabartinėse teritorijose gyveno senieji gyventojai dogonai, kurumbai, tindambai ir kt. Gurmančių kaip ir jiems giminingų mosių, protėviai migravo į jų teritorijas iš pietų. Jie vadino save bimba ar buricimba. Mokslininkai šį įvykį datuoja XV a. ar XIV a. pabaiga. Jų legendinis vedlys buvo Diaba Lompo, pasak kai kurių autorių, dvi viena po kitos vadovavusios asmenybės. Seniausias bucirimbų įkurtas miestas buvo Lompotangu, o vėliau – Kudžuabongu (netoli dabartinės Pamos). Tai rodo migraciją iš pietryčių.
Pasak vėlyvesnių mosių legendų, bendri gurmančių ir mosių protėviai migravo iš dabartinės Ganos šiaurinės dalies į dabartinio Burkina Faso teritoriją, kur įkūrė savo pirmąjį miestą Tenkodogą. Dalis jų atsiskyrė ir migravo į vakarus, kur įkūrė Fada Ngurmą, kuris tapo galingos Gurmos karalystės sostine.
Per XV–XVII a. gurmančiai apgyvendino dideles savanų teritorijas, išstumdami ar asimiliuodami vietos grupes – visą dabartinį arealą. Migracijų į šiaurę metu formavosi jų gentinės karalystės, vadinamos diema. Iš viso jų priskaičiuojama 17. Svarbiausios tarp jų buvo Bilanga, Kuala, Konas, Bongandinis, Piela, Bilajanga, Makakoalis, Pama, Nungu ir kitos. Dalis gurmančių sukūrė savo karalystes, tokias, kaip Basaris, Džugu ir kt. Dalis jų kildino save iš Diaba Lompo dinastijos.
XVIII a. pradžioje gurmančių žemes iš pietų užpuolė čokosiai, kas skatino vienytis. Tuo pasinaudojo Nungu karalystės valdovas, kuris suvienijo gurmančius prieš bendrą priešą. Jo dėka susikūrė savotiška konfederacija, vadinama Gurma. Gurmoje formavosi sudėtinga visuomenė, konsolidavosi gurmančių bendra tapatybė.
XIX a. pradžioje Gurmos teritorijose hegemoniją įgijo mosių Uagadugu karalystė. XIX a. pabaigoje gurmančių teritorijas pasidalino prancūzai, Vokietijos Togolandas ir Britų Aukso krantas. Galiausiai tai nulėmė teritorijų padalinimą tarp keturių valstybių. Didžioji dalis gurmančių gyvena Burkina Faso teritorijoje.
Išnašos redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 1,2 „The World Factbook — Central Intelligence Agency“. www.cia.gov (anglų). Suarchyvuotas originalas 2019-09-06. Nuoroda tikrinta 2020-02-02.
Šaltiniai redaguoti
Bethwell A. Ogot. 1992. Africa from the Sixteenth to the Eighteenth Century