Džiuzepė Čezaris (it. Giuseppe Cesari, pramintas Cavalier d'Arpino), 15681640 m. liepos 3 d.) – italų vėlyvojo manierizmo tapytojas.

Dž. Čezario portretas, 1621 m., aut. Ottavio Leoni

Biografija redaguoti

Džiuzepė Čezaris gimė 1568 m. tapytojo šeimoje Arpino miestelyje tarp Romos ir Neapolio. Tikriausiai apie 1582 m. jis persikėlė į Romą, kur dirbo vadovaujamas Nicolò Circignani. Jis dalyvavo dekoruojant popiežiaus Grigaliaus XIII lodžiją Vatikane ir kituose darbuose. Buvo paveiktas Cristoforo Roncalli ir Girolamo Muziano kūrybos. 1588 m. jis gavo savarankiškų darbų užsakymą freskoms S. Lorenzo in Damaso bažnyčioje (neišlikusios). Po to jis dirbo ties freskomis Romoje ir Neapolyje. Apie 1595 m. jis buvo garsiausiu Romos tapytoju, buvo susijęs su popiežiaus aplinka ir gavo užsakymą freskoms Konservatorių rūmuose. 1599−1601 m. jis prižiūrėjo dekoravimo darbus Laterano Šv. Jono bazilikoje ir nutapė juose altorinį „Paėmimo į Dangų“ paveikslą. Už tai popiežius Klemensas VIII jam suteikė Kristaus kavalieriaus vardą, dėl ko jis buvo pramintas „kavalieriumi iš Arpino“ (Cavalier d'Arpino).

Dž. Čezarė kūrė mozaikas Šv. Petro bazilikos kupolui, Pauliaus koplyčios freskas Šv. Marijos Didžiojoje bazilikoje, freskas Santa Prassede bažnyčioje. Savo darbų Konservatorių rūmuose taip ir neužbaigė iki mirties. Tarp Dž. Čezarės mokinių buvo Karavadžas ir Andrėja Sakis. Jis nepriėmė naujovių, kurias Romos dailėje įvedė Karavadžas, ir neprilygo originalumu nei jam, nei Karačių mokyklos tapytojams. Jis prisidėjo prie Gvido Renio sėkmės Romoje ir trumpam paveikė jo stilių. Neskaitant didelių religinių paveikslų ir freskų Dž. Čezaris tapė mažo formato paveikslus vietos ir užsienio užsakovams, su kuriais tikriausiai buvo susipažinęs Adamas Elshaimeris. Minėta, kad jo peizažinė tapyba paveikė flamandų tapytoją Paulių Brilį. Dž. Čezaris mirė 1640 m. liepos 3 d. Romoje.

Darbų galerija redaguoti

Šaltiniai redaguoti