Girdava, Girduva arba Železnodorožnas (vok. Gerdauen, rus. Железнодорожный) – miesto tipo gyvenvietė Rusijoje, Kaliningrado srities pietinėje dalyje, pasienyje su Lenkija.[1]

Girdava
vok. Gerdauen
rus. Железнодорожный
            
Girdava
Girdava
54°22′00″ š. pl. 21°19′00″ r. ilg. / 54.36667°š. pl. 21.31667°r. ilg. / 54.36667; 21.31667 (Girdava)
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Įkūrimo data 1325, miestas nuo 1398 m.
Gyventojų (2019) 2 641
Plotas 10 km²
Tankumas (2019) 264 žm./km²
Pašto kodas 238410
Tel. kodas (+7) 40157
Vikiteka Girdava
Rusijos imperijos kariuomenės sugriauta Girdava 1921 m.

Geografija redaguoti

Girdava įsikūrusi apibus Priegliaus baseino Ameitos upės. Pro miestą eina geležinkelis ĮsrutisTorūnė (Lenkija), plentai į Karaliaučių, Įsrutį. Veikia plytų, sūrių, sviesto gamyba.[1]

Istorija redaguoti

Gyvenvietės pradžia – IX a. – XIII a. prūsų bartų medinė pilis. XIII a. jos savininkas didžiūnas Girdavaskryžiuočių priėmė krikštą ir jiems perdavė pilį. Sudegintos pilies vietoje 1325 m. kryžiuočiai pastatė mūrinę, bet ją 1336 m., 1347 m., 1366 m. sugriovė Gedimino, Algirdo ir Kęstučio kariuomenės, 1455 m. ir 1485 m. – lenkai.

Girdavos gyvenvietė minima nuo XIV a., Kulmo teisės jai suteiktos nuo 1398 m. 1406 m. miestas apjuostas mūro siena. XIV a. pastatyta katalikų bažnyčia, evangelikų liuteronų bažnyčia, sovietmečiu sugriauta, restauruojama. 1428 m. įsikūrė dominikonų vienuolynas, 1409 m. įsteigta pradžios mokykla. 1469 m. miesto savininku tapo Saksonijos grafas G. fon Šlybenas, apylinkėse įgijęs didelių dvarų. Nuo XVI a. Girdava priklausė Mažajai Lietuvai, 1818–1945 m. – apskrities centras. XIX a. pab. Girdava tapo geležinkelio transporto mazgu, ėmė plėstis. 1945 m. užimta TSRS kariuomenės, nuo 1946 m. priklauso Rusijos fedracijos Kaliningrado sričiai.[2]

18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Girdavos apskrities centras.

Gyventojai redaguoti

Mieste daugiausia gyveno vokiečių. Nuo XVI a. parapijoje dauguma gyventojų buvo lietuvininkai, bartai (tarp jų ir sulietuvėjusių); į pietinę dalį atsikėlė mozūrų. Pamaldos evangelikų liuteronų bažnyčioje vyko trimis kalbomis, lietuvių ir lenkų – iki XIX a. pabaigos.

 
 
Demografinė raida tarp 1875 m. ir 2019 m.
1875 m. 1885 m. 1890 m. 1910 m. 1933 m. 1939 m.sur. 1989 m.sur. 2002 m.sur. 2006 m.
2 864 2 887 2 858 4 578 4 712 5 125 3 246 2 945 2 857
2019 m. - - - - - - - -
2 641 - - - - - - - -


Šaltiniai redaguoti

  1. 1,0 1,1 Mindaugas PažemysŽeleznodorožnas (Kaliningradas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 697 psl.
  2. Algirdas Matulevičius, Martynas Purvinas, Valdemaras ŠimėnasŽeleznodorožnas (Kaliningradas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 697 psl.

Nuorodos redaguoti