Gintarai (Kretinga)
| Gintarai | ||
|---|---|---|
  Gintarai |
||
| 55°55′34″š. pl. 21°29′49″r. ilg. / 55.926°š. pl. 21.497°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kretingos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Kartenos seniūnija | |
| Gyventojų | 62 | |
 Vikiteka |
Gintarai (Kretinga) | |
Gintarai – kaimas rytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 2 km į rytus – šiaurės rytus nuo Kartenos, prie kelio A11 Šiauliai–Palanga , Minijos kairiajame ir Alanto dešiniajame krante.
Istorija redaguoti
Gintarų kaimo žemėse glūdi seniausios Kartenos šaknys. Jame žmonės įsikūrė I tūkstantmečio pr. m. e. pabaigoje. I m. e. tūkstantmetyje pirmoje pusėje jie gyveno ant Vyšnių kalno kalvoje įrengtoje įtvirtintoje gyvenvietėje–piliakalnyje ir jo vakarinėje papėdėje, o arčiau Minijos upės esančioje terasoje laidojo mirusiuosius.[2]
I tūkstantmečio antroje pusėje vietovė buvo apleista. Manoma, kad bendruomenė į gynybiškai patogesnėje vietoje įsirengtą Martynaičių piliakalnį.[3] Gintaruose liko kapinynas, kuriame Martynaičių bendruomenė tebelaidojo savo narius iki XIII a., t. y. iki kryžiuočių invazijos.
XV–XVI a. Gintarų žemėje kūrė Kartenos kaimas, pirmąkart paminėtas 1567 m. Šalia jo ant Vyšnių kalno XVI a. buvo pastatytas Kartenos dvaras, minimas nuo 1599 m. Įsigalėjus reformacijai, prie dvaro XVI a. pabaigoje buvo pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia.
Apie 1655–1656 m. dvarą sudegino švedai. Po jų antpuolių naujoji Kartenos dvaro sodyba buvo pastatyta arčiau Minijos ir Alanto santakos, prie senojo Plungės-Kretingos kelio. Šalia prie Minijos išaugus Kartenos miesteliui, dvaro žemes imta vadinti Senąja Kartena, o vėliau – Sendvariu. Iki XIX a. gyvenvietė turėjo savo kapines, kurios stūkso pušynėlyje šalia Vyšnių kalno.
XIX a. dvarą valdė grafai Pliateriai, rezidavę Šateikiuose. 1861 m. jame buvo 1 kiemas, veikė kalkių degykla, o prie Alanto stovėjo vandens malūnas. Paskutinis dvaro savininkas Adomas Pliateris XIX a. pabaigoje administracinį Kartenos valdų centrą iš perkėlė į naujai pastatytą Gaudučių dvarą.
Pirmojo pasaulinio karo pradžioje Pliateriams pasitraukus iš Lietuvos, Sendvarį 1915–1918 m. administravo karinė vokiečių valdžia.
1923 m. dvare buvo 1 kiemas.[4] Lietuvos žemės reformos metu jis buvo išparceliuotas: miestelėnų nuomota žemė atiduota jiems, likusi žemė išdalinta kumečiams ir Lietuvos kariuomenės kūrėjams savanoriams. Sendvaryje įsikūrę naujakuriai savo gyvenvietę 1927 m. pavadino Gintariškių, o po karo – Gintarų kaimu. Prie jo buvo prijungta dalis Vėlaičių žemės, esančios dešiniajame Alanto krante. Naujakuriai ūkininkai buvo vidutiniokai, valdę 10–15 ha dydžio žemės sklypus. Daugelis jų savo sodyboms pasistatyti gavo nusigriauti dvaro pastatus, todėl buvusio dvaro žymių nebeliko.
Skaudų pėdsaką Gintarų kaimo istorijoje paliko 1940–1952 m. laikotarpis. 1941 m. buvo nužudyti komjaunuoliai Adomas ir Bronius Baužiai, o 1946 m. – naujakurys Kazys Paulauskas. 1949 m. į Sibirą buvo ištremta Stepono Drungilo šeima ir Petras Janauskas.
Būdamas greta Kartenos miestelio, kaimas sovietmečiu plėtėsi ir augo, beveik susiliejo su Kartena. 2002 m. sausio 1 d. kaime buvo 41 sodyba. Pietinė jo dalis – Naujųjų Gintarų ir Alanto gatvės – susiliejo su Kartenos miesteliu. Joje šalia Alanto iškilo Kretingos miškų urėdijos Kartenos girininkijos sodyba.
Gyventojai redaguoti
 | |||||||||||
| 1861 m. | 1923 m.sur.[5] | 1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur.[7] | 1979 m.sur.[8] | 1989 m.sur.[9] | 2001 m.sur.[10] | 2002 m. | 2011 m.sur.[11] | 2021 m.sur.[12] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 10 | 124 | 176 | 178 | 153 | 83 | 100 | 87 | 72 | 62 | ||
| |||||||||||
Žymūs žmonės redaguoti
- Chorvedys, vargonininkas, kapelmeisteris, pedagogas Pranas Narušis (1913–1959)
- Lietuvos karo akademijos docentas, gamtos mokslų dr. Jurgis Narušis (g. 1941 m.)
- Klaipėdos universiteto profesorius Pranciškus Narušis (g. 1943 m.)
Kultūros paveldas redaguoti
- Pilkapių vieta (I tūkstantmečio iki Kr. pab.)
- Kapinynas (II – XII a.)
- Senovės gyvenvietė (X – XII a.)
- Piliakalnis–dvarvietė, vadinamas Vyšnių kalnu (I tūkstantmečio I pusė; XVI a. – XVII a. vid.)
- Senosios kaimo kapinės (XVI – XIX a.)
- Kryžius su koplytėle (prie J. Talmonto sodybos, XX a. I pusė).
Literatūra redaguoti
- Ignas Jablonskis. Čia – Kartenos praeitis. – Švyturys – 1987 m. rugpjūčio 25 d. – P. 3
- Ingrida Semaškaitė. Lietuvos dvarai. – Vilnius, 2009. – T. 1. – P. 112
- Audra Venckuvienė. Gintaruose „neužkariautų“ žemių nebėra. – Vakarų ekspresas – 2007 m. sausio 10. – P. 10
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Julius Kanarskas. Kartenos apylinkių proistorė. – Lietuvos lokaliniai tyrimai. – ISSN 1822-4857. – T. 1(2) (2002/05). – P. 198–202
- ↑ Ignas Jablonskis. Senosios Kartenos mįslė. – Švyturys – 1977, gruodžio 6
- ↑ Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 114
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Gintarai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 564 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos redaguoti
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
KŪLUPĖNAI – 4 km Asteikiai |
Sakuočiai – 2 km | Martynaičiai |
| |||||||
| Šatilgalis |
|
Dauginčiai – 2 km | |||||||||
| KARTENA | Vėlaičiai | Gaudučiai | |||||||||
