Gintališkė
| Gintališkė | ||
|---|---|---|
  Gintališkė |
||
| 56°02′56″š. pl. 21°43′34″r. ilg. / 56.049°š. pl. 21.726°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Telšių apskritis
| |
| Savivaldybė |  Plungės rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Platelių seniūnija | |
| Gyventojų | 169 | |
 Vikiteka |
Gintališkė | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Гинтелишки[2][3] | |
Gintališkė – kaimas Plungės rajono savivaldybėje, prie kelio Plateliai–Salantai, 6 km į vakarus nuo Platelių. Seniūnaitijos centras. Yra paštas (LT-90413). Pro kaimą prateka Salantas ir jo intakas Kūlupis.
Istorija redaguoti
Į vakarus nuo kaimo yra I tūkstantmečio – XIV a. Gintališkės piliakalnis. Gintališkės dvaras, kurį valdė Gorskiai, žinomas nuo XV a. pradžios. Pirmoji bažnyčia pastatyta apie 1730 m. 1778 m. pastatyta Gintališkės Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, 1850 m. varpinė prie jos.
Gintališkės apylinkėse 1831 m. vasario mėn. susidarė ginkluotų valstiečių būrys, kuriam vadovavo baudžiauninkas Juozas Giedrimas ir bajoras Simonas Borisevičius. Netikėtai užpulti Rusijos imperijos kariuomenės Telšių įgulos ir policijos sukilėliai buvo priversti trauktis į Prūsiją. Gintališkės dvaro baudžiauninkai Senato nutarimu 1859 m. kovo mėn. turėjo išsikelti iš dvaro ir įsirašyti į miestiečių luomą; nutarimas įvykdytas jėga.
1861–1915 m. kaime buvo Gintališkės valsčiaus centras. Gintališkėje draudžiamąją lietuvių spaudą platino P. Razmus, S. Rojus. Po II pasaulinio karo) Gintališkės apylinkėse veikė Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Lietuvos partizanai. Sovietmečiu kurį laiką buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.
Nuo XIX a. pradžios veikė parapinė mokykla; 1853 m. joje buvo 59 mokiniai. Mokykla uždaryta po 1863 m. sukilimo. 1865 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla; 1950–1999 m. septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, 1999–2000 m. pagrindinė, nuo 2000 m. vėl pradžios mokykla.[4]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1861–1915 m. | Gintališkės valsčiaus centras | Telšių apskritis |
| –1950 m. | Platelių valsčius | Plungės apskritis |
| 1950–1959 m. | Gintališkės apylinkės centras | Salantų rajonas |
| 1959–1967 m. | Plungės rajonas | |
| 1967–1995 m. | Platelių seniūnija | |
| 1995– | Platelių seniūnija | Plungės rajono savivaldybė |
Gyventojai redaguoti
 | ||||||||
| 1862 m.*[3] | 1902 m.[5] | 1923 m.sur.[6] | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[8] | 1977 m.[9] | 1979 m.sur.[10] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 549 | 231 | 297 | 281 | 221 | 240 | 256 | ||
| 1985 m.[11] | 1989 m.sur.[12] | 2001 m.sur.[13] | 2011 m.sur.[14] | 2021 m.sur.[15] | - | - | ||
| 247 | 242 | 296 | 192 | 169 | - | - | ||
| ||||||||
| ||||||||
Žymūs žmonės redaguoti
- Donatas Butkus, geofizikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Гинтелишки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 8А (16) : Германия — Го. С.-Петербургъ, 1893., 718 psl. (rus.)
- ↑ 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 636 psl.
- ↑ Gintališkė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 682 psl.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Gintališkė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 563 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Gintališkė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 99 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Gintališkė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 620
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Telšių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Gintališkė. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 323 psl.
- Gintyliszki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 573 psl. (lenk.)