Gija Kančelis

Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.

Gija Kančelis (gruz. გია ყანჩელი; 1935 m. rugpjūčio 10 d. Tbilisyje – 2019 m. spalio 1 d. ten pat) – Gruzijos kompozitorius Gija Kančelis 1963 m. baigė Tbilisio konservatoriją (J. Tuskijos klasę). 1971-78 metais šioje konservatorijoje dėstė orkestruotę. Nuo 1971 m. Rustavelio dramos teatro Tbilisyje muzikinės dalies vedėjas. 1991 m. gavęs Vokietijos akademinio fondo (Deutscher Akademischer Austauschienst) stipendiją, persikėlė į Berlyną, nuo 1995 Karališkojo flamandų filharmonijos orkestro kvietimu gyvena Antverpene. 1999 m. kompozitorius viešėjo Lietuvoje, savo kūrinio „Abei ne viderem“ fortepijonui ir styginiams premjeroje.

Gija Kančelis (Giya Kancheli)

KŪRYBA

Šis gruzinų kompozitorius nuo XX a. šeštojo dešimtmečio produktyviai darbuojasi simfoninės, operinės ir kino muzikos srityse. Savaime suprantama, kad Gija Kančeli kūryba išaugusi iš gruziniškosios tradicijos ir kad jis tiek tautiniu, tiek istoriniu požiūriu turėjo pirmtakų, padėjusių pagrindus jo muzikai.

Sukūrė operą „Da ars musica“ („Muzika gyviesiems“, 1984 m.), 7-nias simfonijas (Nr.1 1967 m.; Nr.2 „Sagalobleli“/„Giesmė“, 1970 m.; Nr.3 1973 m.; Nr.4 "In memoria di Michelangelo, 1974 m.; Nr.5 1977 m.; Nr.6 1980 m. ir Nr.7 Epilog, 1986), koncertą orkestrui (1962 m.), Largo ir Allegro styginiams, f-nui ir timpanams (1963 m.), liturgiją orkestrui ir altui „Karit datirebuli“ („Apraudotas vėjo“, 1989 m.), „Abei ne viderem“, f-nui ir styginiams (1992-95; pirmąkart atlikta 1999 m. Vilniaus festivalyje; dalyvavo ir Gija Kančelis), Flugellos orkestrui („Be sparnų“, 1993 m.), Rokwa orkestrui (1999 m.). Taip pat sukūrė kamerinių instrumentinių kūrinių, tarp jų "Magnum ignotum pučiamiesiems, kontrabosui ir magnetofono juostai (1994 m.), „Rag-Gidon-Time“ smuikui ir fortepinojui (1995 m.), „Satt eines Tangos“ („Vietoj Tango“) smuikui, bandonijai, kontrabosui ir fortepijonui (1996 m.); abu kūriniai dedikuoti Gidonui Kremeriui, In l’istesso tempo fortepijoniniam kvartetui (1997 m.). Tarp vokalinių kūrinių ryškesni „Exile“ balsui ir kameriniam ansambliui (1994 m.), „Styx“ altui, mišriam chorui ir orkestrui (1999 m.)kino filmų bei dramos spektaklių (daugumos režisierius R. Sturua).

Kūrinių sąrašas

Ankstyvoji kūryba

• Koncertas orkestrui(1961)
• Largo and Allegro (1963)
• Simfonija Nr.1 (1967)

Darbai orkestrui

• 1970 Simfonija Nr. 2 “Giesmė”
• 1973 Simfonija Nr. 3
• 1974 Simfonija No. 4 „Atminti Mikelandželui“
• 1977 Simfonija Nr. 5 „Mano tėvams atminti“
• 1978–1980 Simfonija Nr. 6
• 1986 Simfonija Nr. 7 „Epilogas“
• 1989 „Apraudotas vėjo“, liturgija altui ir orkestrui
• 1991 „Vakaro malda“
• 1992–1994 Abei ne viderem altui, fleitai, fortepijonui ir styginių orkestrui
• 1992 „Kitas žingsnis“ ()
• 1993 „Besparnis“
• 1994 Magnum Ignotum
• 1994 Trauerfarbenes Land
• 1994 Rauda, Luigi Nono gedulo atminimui
• 1995 …à la Duduki
• 1995 „Nelinksmos mintys“ violončelei ir orkestrui
• 1995 …à la Duduki
• 1995 V & V
• 1996 Bostono valsas
• 1997 Diplipito
• 1998 Vaikystės apžvalga
• 1998 Sio
• 1999 Rokwa
• 1999 „Atsisveikina ir išeina atsidusęs“.
• 2000 Mažasis Daneliade
• 2000 …al Niente
• 2000 Ergo
• 2001 „Neliūdėk"
• 2002 „Pirštų antspaudai“
• 2002 „Vienišas“
• 2002 Warzone
• 2004 „Prieblanda“
• 2006 Ex Contrario
• 2006 Kapote
• 2007 „Tyli malda“
• 2007 Išdarkyta
• 2010 Ilori
• 2015 Nu. Mu. Zu

Kamerinė muzika

• 1990–1995 „Ryto malda“ kameriniam orkestrui ir juostai.
• 1990–1995 „Vidurdienio malda“ sopranui, klarnetui ir kameriniam orkestrui.
• 1990–1995 „Naktinė malda“ styginių kvartetui.
• 1994 Nepaisant vėjo sopranui ir altui.
• 1994 Magnum Ignotum medinių pučiamųjų ansambliui ir juostai.
• 1996 Bostono valsas fortepijonui ir styginiams.
• 1996 „Vietoj tango“ smuikui, bandonijai, fortepijonui ir kontrabosui.
• 1996 „Vėl ir vėl“
• 1997 In L’Istesso Tempo fortepijoniniam kvartetui
• 1998 Sio styginiams, fortepijonui ir perkusijai
• 2008 Ninna Nanna fleitai ir styginių kvartetui
• 2011 Chiaroscuro styginių kvartetui

Operos ir chorinė muzika

• 1982–1984 "Gyvųjų muzika, 2 veiksmų opera
• 1984 „Šviesus liūdesys“ muzika orkestrui, berniukų chorui, dviem diskantams
• 1991 „Vakarinė malda“ aštuoniems moteriškiems balsams altams ir styginių orkestrui
• 1993 23 Psalmė sopranui ir styginių orkestrui
• 1994 Rauda koncertas smuikui, sopranui ir orkestrui
• 1997 Diplipito violončelei, kontratenorui ir styginių orkestrui
• 1999 Ir išeini atsidusęs smuikui, kontratenorui ir orkestrui
• 1999 Styx, altui, mišriam chorui ir orkestrui
• 2003 Mažasis Kančelis, balsui solo, vaikų ir vyrų chorams bei mažam ansambliui
• 2005 Amao Omi, mišriam chorui ir saksofonų kvartetui.
• 2009 „Dixi“, mišriam chorui ir orkestrui

Filmografija

• 1964 Children of the sea
• 1965 Gold (Animated film)
• 1967 Melancholy romance
• 1968 Extraordinary Exhibition
• 1968 Don’t Grieve
• 1970 Competition
• 1970 Feola (Short)
• 1970 The Jug (Short)
• 1971 Neighbour
• 1972 When almonds blossomed
• 1972 White stones(Short)
• 1972 Gladiator (Short)
• 1973 Record
• 1974 The Eccentrics (with Jansug Kakhidze)
• 1974 Captains
• 1974 Night visit (with Revaz Lagidze)
• 1974 Magic egg (Animated film)
• 1975 Caucasian prisoner
• 1975 Caucasian romance
• 1977 Stepmother of Samanishvili (with Jansug Kakhidze)
• 1977 Mimino
• 1977 Cinema
• 1978 Some interviews on personal matters
• 1978 Khanuma
• 1978 Caucasian story
• 1979 Dumas in Caucasia
• 1979 Ground of ancestors
• 1980 Earth, This Is Your Son
• 1983 Blue Mountains
• 1984 Day Is Longer Than Night
• 1986 Kin-dza-dza!
• 1987 King Lear
• 1988 Life of Don Quixote and Sancho Panza
• 1990 Oh, this horrible TV
• 1990 Passport
• 2004 National Bomb
• 2009 Happiness
• 2010 Felicita
• 2010 After the mountains
• 2012 Ku! Kin-dza-dza (Animated film)

Šaltiniai

Muzikos enciklopedija, II tomas, J-N, 108 psl., 2007 m.

http://www.musicsalesclassical.com/composer/short-bio/2423