Ghagaras-Hakra
| Ghagaras, Hakra | |
|---|---|
 Ghagaras ties Pančkula (Harjana)
| |
| Ilgis | ~320 km |
| Vidutinis debitas | 28 m³/s |
| Ištakos | Šivalikas |
| Žiotys | Talavaros ežeras |
| Šalys | Indija (Pakistanas) |
 Vikiteka |
Ghagaras, Hakra |
Ghagaras-Hakra (hind. घग्गर-हकरा, IAST: Ghaggar-Hakrā) – sezoniškai vandeninga upė Pakistane ir Indijoje. Prasideda Šivaliko kalnuose, Himačal Pradeše, 1927 m aukštyje. Ghagaro pavadinimu teka pro Pandžabą, Harjaną. Pastarojoje valstijoje patvenkta Otu užtvanka, sudarytas tvenkinys. Žemiau užtvankos vadinama Hakra, pasiekia Radžasthano teritoriją. Užsibaigia tik liūčių metu užpildomame Talavaros ežere. Toliau sausa vaga tęsiasi Taro dykuma pro Pakistano teritoriją (Pandžabo, Sindho provincijas).
Manoma, kad senovėje Ghagaras-Hakra buvo didelės vandens sistemos dalimi. Ši upė, tekėjusi lygiagrečiai Indui, pasiekdavusi Indijos vandenyną ties dabartinėmis Kačo maršomis Gudžarate. Šis senslėnis susidarė maždaug prieš 10 000 metų, po ledynmečio tirpstant Himalajų ledynams. Dėl klimato kaitos, miškų nykimo, upių vagų kitimo upė ilgainiui nunyko.
Prie sausos Hakros vagos rasta nemažai Harapos civilizacijos archeologinių vietovių.[1] Jų išnykimas siejamas su Hakros vagos išdžiuvimu. Ghagaras-Hakra dažnai tapatinamas su Vedose ne kartą minima Sarasvatės upe.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Gupta, S. P. (1999). Pande, G. C. (ed.), ed. The dawn of Indian civilization. D.P. Chattophadhyaya (ed.): History of Science, Philosophy and Culture in Indian Civilization, I (1). New Delhi: Centre for Studies in Civilizations.