Geoterminis šildymas

Geoterminis šildymas – pastatų šildymo sistema, naudojanti Žemės gelmių šilumą.

Šalyse, kuriose gausu karštųjų versmių, šildymui dažnai naudojama jų energija. Tačiau didžiojoje pasaulio dalyje naudojama paviršiniuose žemės sluoksniuose susikaupusi Saulės energija. Šią energiją įsisavinti padeda įrenginys, vadinamas šilumos siurbliu.

Žemėje susikaupusi šiluma surenkama kolektoriumi, kuris įrengiamas horizontalus (tam tikrame gylyje žemėje ar vandens telkinyje išvedžiojamas vamzdynas, kurio ilgis priklauso nuo pastato šilumos poreikio ir grunto tipo) arba vertikalus (vamzdynas įleidžiamas į gręžinį, kurio gylis priklauso nuo pastato šilumos poreikio). Šilumos šaltinis vienais atvejais būna gruntas, kitais – vanduo.

Kolektoriaus vamzdžiais cirkuliuoja neužšąlantis geoterminis skystis, kuris perneša šilumą iš šilumos šaltinio į šilumos siurblį. Čia atnešta šiluma išgarina šilumos siurblyje cirkuliuojantį freoną. Jo dujų temperatūrą dar padidina įmontuotas kompresorius. Ši šiluma perduodama toliau, į namo šildymo sistemą bei šilumos siurblio vandens baką, skirtą karštam vandeniui ruošti.

Šilumos siurblys naudoja šiek tiek elektros energijos, tačiau jos sąnaudos yra nepalyginti mažesnės nei kitų šildymo sistemų.

Šilumos siurbliai gaminami dviejų tipų: vienvalenčiai ir dvivalenčiai. Vienvalenčiai šilumos siurbliai pastatui šildyti naudoja vien iš žemės gaunamą energiją, o elektra juose naudojama vien kompresoriui ir cirkuliaciniams siurbliukams varyti. Dvivalenčiai šilumos siurbliai veikia panašiu principu, tačiau pritrūkus galios (pavyzdžiui, šaltesnį metų mėnesį) šilumos trūkumą kompensuoja elektriniu šildymu.

Geoterminis šildymas montuojamas ir privačiuose namuose, ir didesniuose objektuose, tokiuose kaip viešbučiai, mokyklos, šiltnamiai, įvairios gamyklos ir kitur.

Geoterminis šildymas Lietuvoje

Klaipėdoje veikia Klaipėdos parodomoji geoterminė jėgainė, kuri tiekia šiluminę energiją, išgautą geoterminiu būdu.