Pinus ponderosa

Ramiojo vandenyno geltonosios pušies
(Pinus ponderosa subsp. critchfieldiana)
porūšio medis San Bernardino kalnuose, pietų Kalifornija
Pinus ponderosa
Mažiausia rizika, nėra saugoma. Šios rūšies populiacija
yra pakankamai didelė ir plačiai paplitusi
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Pušūnai
( Pinophyta)
Klasė: Pušainiai
( Pinopsida)
Šeima: Pušiniai
( Pinaceae)
Gentis: Pušis
( Pinus)
Rūšis: Geltonoji pušis
( Pinus ponderosa)
Mokslinis pavadinimas
Pinus ponderosa
Douglas ex C.Lawson, 1836

Geltonosios pušies penkių porūšių natūralaus paplitimo
geografija Šiaurės Amerikos žemyno vidurio vakaruose

Geltonoji pušis (Pinus ponderosa) – pušinių (Pinaceae) šeimos, pušų (Pinus) gentyje stambiausia visžalių spygliuočių medžių rūšis.

Uolinių kalnų geltonosios pušies (Pinus ponderosa subsp. scopulorum) spygliai ir nesubrendę kankorėžiai
Arizonos geltonosios pušies (Pinus ponderosa subsp. brachyptera) subrendęs ir sėklites išbarstęs kankorėžis
Kaskadijos geltonosios pušies (Pinus ponderosa subsp. ponderosa) augančios Aidaho valstijoje kamieno žievės pavyzdys

Paplitimas redaguoti

Paplitusi Šiaurės Amerikos žemyno vidurio vakaruose: arealas šiaurėje siekia Britų Kolumbiją, pietuose – Sonorą, rytuose – Šiaurės Dakotą, Teksasą. Tai komerciškai svarbiausia vakarų JAV pušis. Dėl kirtimų išnaikinti dideli augimviečių plotai[1].

Lietuvoje pradėta auginti nuo XX amžiaus pradžios.

Apibūdinimas redaguoti

Geltonoji pušis, konkrečiau Ramiojo vandenyno geltonosios pušies (Pinus ponderosa subsp. critchfieldiana) porūšis, yra aukščiausi pušų (Pinus) gentyje medžiai, kuriems prilygsta tik saldžioji pušis, bet pagal masyvumą antri po saldžiosios pušies.

Matmenys redaguoti

Vidutinis aukštis nuo 18 m iki 39 m, aukštesnių kartais iki 72 m – priklausomai nuo porūšio ir augimo sąlygų. Grupė žmonių, matuojančių aukščiausius medžius, vakarų Oregone 2011 spalio 13 dieną įkopė ir su liniuote išmatavo Ramiojo vandenyno geltonąją pušį (Pinus ponderosa subsp. critchfieldiana), jos aukštis siekė 81,77 m.

Kamienas iki 80-120 cm, labai stambus, iki 250 cm, rekordiniai siekia iki 280 cm skersmens. Kaip ir aukštis, taip ir kamieno skersmuo priklauso nuo augymo sąlygų ir porūšio. Augančios Kalifornijoje ir žinomos „Mokelumne Giant“ vardu pušies kamieno skersmuo 265 cm. Visi didžiausio kamieno skersmens medžiai yra Ramiojo vandenyno geltonosios pušies (Pinus ponderosa subsp. critchfieldiana) porūšio, augančio švelniame klimate.

Stambiausias pagal tūrį yra Ramiojo vandenyno geltonosios pušies (Pinus ponderosa subsp. critchfieldiana) porūšio medis pastebėtas 2014 metais Kalifornijos Eldorado valstybiniame miške (Eldorado National Forest) – jis yra 152.9 m³ tūrio.

Kiti morfologiniai požymiai redaguoti

Šių medžių kamienas status, laja plačiai kūgiška ar apskrita. Žievė rausvai ruda giliai sueižėjusi netaisyklingomis stačiakampėmis plokštelėmis. Spygliai 7-25 cm ilgio, 1,2-2 mm storio, susitelkę po 2-5. Vyriški kankorėžiai 1,5-3,5 cm ilgio, elipsiškai cilindriški. Moteriški Kankorėžiai kiaušiniški, rausvai rudi, 5-15 cm ilgio. Sėklos 4-9 mm ilgio, su 1,5-2,5 cm ilgio skristuku.

Amžius redaguoti

Suskaičiavus kamieno skersinio pjūvio rieves, nustatytas Uolinių kalnų geltonosios pušies (Pinus ponderosa subsp. scopulorum) porūšio seniausias amžius – 1047 metai.

Porūšiai redaguoti

Išskiriami 5 geltonosios pušies porūšiai:

Kartais užrašoma Pinus ponderosa subsp. benthamiana sinonimu. Tai aukščiausias ir stambias šios pušies porūšis su rekordinių matmenų medžiais. Jos savaime paplitęs palei JAV pagrindinės dalies Ramiojo vandenyno pakrantę nuo pietinės Kalifornijos iki šiaurės vakarinės Vašingtono valstijos dalies. Jų paplitimo Kalifornijos dalyje vyrauja mediteraninis klimatas – sausos ir karštos vasaros bei švelnios, drėgnios žiemos su kalnuose gausiu sniegu.

Paplitę šiaurinėje arealo dalyje, tai – pietrytinė Britų Kolumbija, vidurio ir vakarų Oregonas, Vidurio ir vakarų Vašingtono valstija, šiaurinis Aidahas, vakarų Montana bei siaura arealo dalis šiaurės rytų Kalifornijoje. Čia reljefas kalnuotas. Vasaros gana vėsios bei pakankamai iškrenta kritulių, išskyrus centrinį Oregoną, kur jos labai sausringos ir karštos. Žiemos čia labai šaltos ir sniegingos.

Auga šiaurinėje Uolinių kalnų dalyje. Tai vidurio Juta, šiaurės vakarų Koloradas, Vajomingas, pietryčių Nevada. Vasaros čia šiltos ir palyginamai sausos. Žiemos labai šaltos bei ganėtinai sausos.

Paplitusi Nebraskos šiaurės vakaruose, nedidelėje pietryčių Vajomingo dalyje palei Nebraskos valstijos ribą, pietinėje pietų Dakotoje, nedidelėje šiaurės rytų Kolorado dalyje. Šiame regione karštos, sausos ir labai vėjuotos vasaros bei šaltos arba labai šaltos žiemos.

Savaime paplitę į pietus ir pietvakarius nuo Uolinių kalnų grandinės. Pagrindinis arealas – Arizona, išskyrus jos pietvakarius, Naujoji Meksika, išskyrus jos dalį rytų bei dalį pietvakarių, vakarų Teksasas, pietryčių Nevada. Taip pat pietinė Juta ir pietinis Koloradas, kur pereinamoji zona su Uolinių kalnų geltonąja pušimi (Pinus ponderosa subsp. scopulorum). Porūšis auga Gilos tyrlaukiuose (Gila Wilderness), kur išlikusi pasaulyje bene mažiausiai žmogaus paliesta natūrali gamta[2]. Šiame regione dominuoja pusdykumės. Čia žiemos įprastai švelnios, nors retai pasitaiko, bet yra užfiksuoti rekordiniai speigai iki -40° -50° laipsnių šalčio. Vasaros paprastai karštos ir sausos.

Arizoninė pušis (Pinus arizonica) redaguoti

Kartais geltonajai pušiai taip pat priskiriama labai artima arizoninė pušis (Pinus arizonica), auganti šiaurės Meksikoje, kurios natūralaus paplitimos arealas šiek tiek į pietus nuo arizonos geltonosios pušies (Pinus ponderosa subsp. brachyptera) porūšio.

Sinonimai redaguoti

  1. Pinus beardsleyi A.Murray bis
  2. Pinus benthamiana Hartw.
  3. Pinus craigiana A.Murray bis
  4. Pinus engelmannii Torr.
  5. Pinus jeffreyi var. ambigua Lemmon
  6. Pinus jeffreyi var. nigricans Lemmon
  7. Pinus nootkatensis Manetti ex Gordon
  8. Pinus parryana Gordon
  9. Pinus ponderosa var. benthamiana (Hartw.) Vasey
  10. Pinus ponderosa subsp. benthamiana (Hartw.) Silba
  11. Pinus ponderosa f. crispata Schwer.
  12. Pinus ponderosa var. nana Beissn.
  13. Pinus ponderosa var. nigricans (Lemmon) Lemmon
  14. Pinus ponderosa var. parryana (Gordon) Rob.
  15. Pinus ponderosa var. pendula Hook.f. ex H.W.Sarg.
  16. Pinus ponderosa f. pendula (Hook.f. ex H.W.Sarg.) Rehder
  17. Pinus ponderosa var. ponderosa
  18. Pinus ponderosa subsp. washoensis (H.Mason & Stockw.) A.E.Murray
  19. Pinus ponderosa var. washoensis (H.Mason & Stockw.) J.R.Haller & Vivrette
  20. Pinus resinosa Torr.
  21. Pinus sinclairiana Carrière
  22. Pinus washoensis H.Mason & Stockw.

Šaltiniai redaguoti

Nuorodos redaguoti