Geltongalvė kielė
| Motacilla citreola Apsauga: 3(R) – Reta rūšis | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Geltongalvė kielė (Motacilla citreola) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Motacilla citreola Pallas, 1776 |
Geltongalvė kielė (Motacilla citreola) – kielinių (Motacillidae) šeimos paukštis.
Paplitimas redaguoti
Arealas suskaidytas. Paplitusi Eurazijoje nuo rytinės Baltijos jūros pakrantės iki Viliujo aukštupio. Šiaurėje arealas siekia arktines platumas, Obės, Jenisėjaus žemupį. Pietinė arealo riba eina Pečioros aukštupiu, Obės, Jenisėjaus vidurupiu. Kita arealo dalis yra tarp Maskvos srities ir Didžiojo Chingano kalnų. Šis arealas pietuose eina iki Tian Šanio, Pamyro, Altajaus, Hindukušo, Himalajų, Volgos vidurupio.
Žiemoja arealo pietinėje dalyje, taip pat Indijoje, Šiaurės Afrikoje.
Lietuvoje reta, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Kartais užskrenda, yra pastebėtų perinčių geltongalvių kielių (Žuvinte). Čia lankosi porūšis Motacilla citreola werae. Lietuvoje kasmet peri 150-200 porų.
Išvaizda redaguoti
Geltongalvė kielė didesnė už geltonąją kielę ir nuo jos skiriasi pilka nugara. Patino galva ir kaklas ryškiai geltoni, nugara pilka, antuodegis juosvas. Plunksnų kraštai balsvi. Patelės galva gelsvai žalsva, o pagurklyje nėra dėmių. Sveria 14-24 g.
Elgsena redaguoti
Gyvena pelkėtose vietovėse, nendrėmis apaugusiose aukštapelkėse, užpelkėjusiose viksvinėse pievose. Per migraciją laikosi apaugusiose ežerų ir upių pakrantėse. Skraido grupėmis, mėgsta tupėti ant aukštesnių žolių, krūmų.
Lizdą suka ant žemės arba kupstuose iš žolės stiebų, gerai užmaskuoja. Kiaušinius deda gegužę. Dėtį sudaro nuo 4 iki 7 šviesūs, rudai pilki su tamsiomis dėmėmis kiaušiniai. Peri 13-14 dienų. Veda vieną vadą.
Mityba redaguoti
Geltongalvė kielė minta daugiausia vabzdžiais, jauniklius maitina lervomis, drugiais, vabalais[1].
Šaltiniai redaguoti
- ↑ „Lietuvos fauna“: Paukščiai 2., Vilnius, „Mokslas“, 1991 m.