Gdansko įlanka
Gdansko įlanka (dar vadinama – Danzigo įlanka) (lenk. Zatoka Gdańska, rus. Гданьская бухта, vok. Danziger Bucht, kaš. Gduńskô Hôwinga) – įlanka Baltijos jūros pietryčiuose, pavadinta pagal Gdansko miestą, svarbiausią uostamiestį prie šios įlankos.[1][2]
Vakaruose ir pietuose ribojasi su Lenkija, rytuose – su Rusija. Įlankos vakarinėje dalyje yra Pucko įlanka, ribojama Helio nerijos, rytinėje – Aistmarės, skiriamos Aistmarių nerijos.
Geografija redaguoti
Vakarinę Gdansko įlankos dalį sudaro seklūs Pucko įlankos vandenys. Pietrytinę dalį sudaro Aistmarės, atskirtos Aistmarių nerija, kuri su atvira jūra susijungia per Piliavos sąsiaurį.
Įlankos krantas pasižymi dviem didelėm nerijom – Helio nerija Lenkijos pusėje ir Aistmarių nerija Kaliningrado srities pusėje.
Didžiausias gylis 115 m, o druskingumas – 6–8 ‰, gilumoje – 13 ‰.[1]
Didžiausi uostai ir pakrantės miestai yra Gdanskas, Gdynia, Puckas, Sopotas, Helis, Karaliaučius, Žuvininkai ir Piliava. Didžiausios upės, įtenkančios į Gdansko įlanką yra Prieglius ir Vysla.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 Gdansko įlanka. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-01-02.
- ↑ „Gulf of Gdansk“. Britannica. Nuoroda tikrinta 2023-01-02.
|
Šis straipsnis apie geografiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |
54°28′59″ š. pl. 18°57′31″ r. ilg. / 54.48306°š. pl. 18.95861°r. ilg.