Gatčina

Gatčina – miestas šiaurės vakarų Rusijoje, Leningrado srityje, 45 km į pietvakarius nuo Sankt Peterburgo; rajono centras. Transporto mazgas. Pro miestą eina Sankt Peterburgą ir Pskovą jungiantis geležinkelis ir plentas. Veikia popieriaus pramonės įrangos gamybos, metalo apdirbimo, baldų įmonės. Sankt Peterburgo branduolinės fizikos institutas, botanikos sodas.

Gatčina rus. Гатчина
Didieji Gatčinos rūmai
Gatčina 59°34′00″ š. pl. 30°08′00″ r. ilg.
Valstybė	Rusija
Sritis	Leningrado sritis
Gyventojų (2010)	92 815
Plotas	28,75 km²
Tankumas (2010)	3 228 žm./km²
Vikiteka	Gatčina
UNESCO	(angl.) (pranc.): 540

Miesto istorinis centras ir rūmų parkai nuo 1990 m. yra UNESCO Pasaulio paveldo objekto „Istorinis Sankt Peterburgo centras ir susijusių paminklų grupė“ dalis.

Istorija

Pirmą kartą miestas paminėtas 1499 m. Nuo 1617 m. priklausė Švedijai, nuo 1703 m. atiteko Rusijai. XVIII a. trečiajame dešimtmetyje tapo Rusijos imperatoriaus Petro I sesers Natalijos nuosavybe. 1783–1796 m. būsimojo imperatoriaus Pavelo I, o nuo 1828 m. imperatoriaus Nikolajaus I ir jo įpėdinių rezidencija. 1796 m. gavo miesto teises. 1853 m. į Gatčiną nutiestas geležinkelis. 1881 m. Gatčinos gatvės – pirmą kartą Rusijos imperijoje – buvo apšviestos elektros lempomis. 1910 m. Gatčinoje įrengtas pirmasis Rusijoje karinis aerodromas. 1923–1929 m. miestas sovietų politiko L. Trockio garbei vadintas Trocku. Nuo 1929 m. iki 1944 m. pervadintas Krasnogvardeisku. Antrojo pasaulinio karo metu miestas buvo okupuotas Vokietijos kariuomenės ir stipriai sugriautas, pokario metais atstatytas.

Architektūra

1766–1781 m. mieste pagal italų architekto A. Rinaldi projektą buvo pastatyti ankstyvojo klasicizmo Didieji Gatčinos rūmai, sugriauti Antrojo pasaulinio karo metu ir vėliau atstatyti. Rūmai ilgus metus buvo caro šeimos poilsio vieta. Rūmus supa XVIII a. pabaigoje įrengtas didelis 143 ha parkas. 1799 m. Gatčinoje pastatyti originalūs Prioro rūmai. Konetablio aikštė ir 32 m aukščio obeliskas, kelios XIX a. cerkvės, liuteronų bažnyčia, Ingeburgo vartai.

Lietuviai

Pirmojo pasaulinio karo metais Gatčinoje apsigyveno karo pabėgėlių iš Lietuvos, veikė Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti skyrius. Švč. Mergelės Marijos iš Karmelio kalno katalikų bažnyčioje sielovados darbą dirbo lietuvių kunigai Aleksandras Juodvalkis ir Vladas Čegis.