Vikipedija

Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis

Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis
Gimė 1852 m. sausio 21 d.
Birželiai, Pumpėnų valsčius
Mirė 1916 m. lapkričio 28 d. (64 metai)
Vilnius
Palaidotas (-a) Senosiose Rasų kapinėse
Tėvai Vincentas Landsbergis
Rozalija Juozapota Jasienskytė
Sutuoktinis (-ė) Marija Jakubovskaja
Česlava Lukaševičiūtė
Vaikai Stanislava Landsbergytė
Sofija Landsbergytė-Jablonskienė
Gabrielė Landsbergytė-Kukutienė
Jadvyga Landsbergytė-Gurevičienė
Vytautas Landsbergis-Žemkalnis
Veikla dramaturgas, publicistas, teatro veikėjas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas
Alma mater Maskvos universitetas

Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis (1852 m. lapkričio 2 d. Birželiuose, Pumpėnų valsčius – 1916 m. lapkričio 28 d. Vilniuje, palaidotas Rasų kapinėse) – dramaturgas, publicistas, teatro veikėjas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas.

Lietuvių mokslo draugijos narių grupė 1912 m.
Pirmoje eilėje: Jonas Jablonskis, Žemaitė, Petras Kriaučiūnas, Jonas Basanavičius, Liudvika Didžiulienė, Jonas Dielininkaitis;
antroje eilėje: Vincas Palukaitis, Antanas Vileišis, Baltramiejus Čepulis, Adomas Sketeris, Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Jonas Ambrozaitis;
trečioje eilėje: Juozas Kairiūkštis, Jonas Spudulis, Mečislovas Davainis-Silvestraitis, Mykolas Kuprevičius

Biografija redaguoti

 
Gabrielius Landsbergis (pirmoje eilėje, trečias iš kairės) su „Vilniaus žinių“ redakcijos ir spaustuvės darbuotojais prie Gedimino pilies griuvėsių Vilniuje, 1905.

Gabrielius Landsbergis gimė Birželių kaime, Pumpėnų valsčiuje ir parapijoje. Jo tėvai – Vincentas Antanas Landsbergis (1807–1857) ir Rozalija Juozapota Jasienskytė (1816–1904) buvo neturtingi, demokratinių pažiūrų, sulenkėję bajorai. Jų santuokos įrašai Pumpėnų bažnyčios 1837–1848 m. santuokų metrikų knygoje[1] (dėl nežinomų priežasčių jų santuokos registracijos įrašų yra du – 1844 m. spalį[2] ir 1847 m. rugsėjį[3], dalyvaujant skirtingiems liudininkams) liudija, kad Vincentas Landsbergis gimė buvusiame Kompanščiznos dvare, Linkuvos valsčiuje ir parapijoje, Kazimiero Landsbergio ir Bogumilos Padrezaitės šeimoje, o Rozalija Jasienskytė[4] – minėtame Birželių kaime, Viktoro Jasienskio ir Barboros Stanevičiūtės šeimoje.

Kilmė pagal vyriškąją liniją:

  1. Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis (1852-1916)
  2. Vincentas Antanas Landsbergis (1807-1857)
  3. Kazimieras Landsbergis (~1780 - 1842)
  4. Rafael Landsberg (~1715 - ?)
  5. Jerzy Jan Landsberg (1680 - ?)
  6. Georg Adolf Landsberg (1652-1679)
  7. Ebelhard Eward Landsberg (1625-1652)
  8. Adolf Landsberg (1590-1673)
  9. Johann Landsberg (? - 1615)[5]
  10. Adolf Landsberg (? - 1593)
  11. Dietrich Landsberg (? - 1532)
  12. Johann Landsberg (? - 1499)
  13. Wilhelm Landsberg
  14. Reinhard Landsberg
  15. Heinrich Landsberg gen. Tharant (? - 1387)
  16. Reinhard Landsberg (1294 - 1361)
  17. Philip Werden iš Landsbergo (? - 1297)
  18. Vezzel Werden (? - 1240)[6]
  19. Werembert Werden
  20. Wezzel Werden (1148 - 1203)
  21. Ludolf Werden (1124 -?)
  22. Wezzel Werden (1050 - 1126)
  23. Ludolf Werden (1040 - 1080)

Gabrielius mokėsi slaptoje lenkiškoje pradinėje mokykloje. 1864–1870 m. Šiaulių gimnazijoje. Paragintas mokinio Petro Vileišio išmoko lietuvių kalbą. Išstojęs iš septintos klasės, toliau mokėsi Rygos telegrafo mokykloje.

1871 m. gavo tarnybą Maskvos telegrafe. Laisvuoju klausytoju įstojo į Maskvos universitetą studijuoti teisės ir išlaikė privataus advokato egzaminus. Nuo 1878 m. dirbo Kryme. 1884 m. grįžo į Lietuvą. Iki 1895 m. gyveno Joniškėlyje ir Linkaučiuose.

Apie 1886 m., gyvendamas Joniškėlyje, susipažino su Gabriele Petkevičaite-Bite, ėmė domėtis lietuviška spauda, rėmė „Varpą“, „Ūkininką“ ir nuo 1890 m. juose bendradarbiavo – skelbė didaktinio pobūdžio prozos kūrinius. Ieškodamas bendraminčių, jau pasireiškusių tautine veikla, keliavo po Lietuvą. Vilkaviškyje susipažino su Petru Matulaičiu. Dalyvaudamas Petro Leono vestuvėse susitiko su Vincu Kudirka, Vincu Palukaičiu ir kitais suvalkiečiais inteligentais.

Pažinojo Petrą Kriaučiūną. Palaikė ryšius su Jurgiu Bieliniu, kuris atveždavo lietuviškos spaudos. Įsitraukė į jos platinimą.

Žandarai įtarė Gabrielių Landsbergį-Žemkalnį lietuviška veikla ir ieškojo progos nubausti. 1894 m. buvo priverstas išvykti į Charkovą, vėliau persikėlė į Maskvą. Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio bute Maskvoje susitikdavo Maskvoje studijavę studentai, čia buvo slepiama lietuviška spauda.

Palaikė ryšius su Liudu Vaineikiu, 1897 m. prasidėjus kurio bylai žandarai sulaikė Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio korespondenciją. 1900 m. buvo krata, bet lietuviškų knygų nesurado, jos buvo paslėptos vežiminėje. 1900 m. lapkričio 27 d. suimtas, kaltintas lietuviškos spaudos rėmimu, lėšų jai rinkimu. Pas Gabrielių Landsbergį-Žemkalnį rasti laiškai buvo kratos pas teisininką Motiejų Čepą, gyvenusį Užbaikalėje, priežastis. Atgabeno į Liepojos kalėjimą. Po 10 savaičių paleido už 300 rb užstatą. Grįžo į Maskvą. Caro 1902 m. lapkričio 27 d. paliepimu 2 metams ištremtas į Smolenską, paskirta vieša policijos priežiūra. Iš čia tik 1904 m., atlikęs bausmę, atvyko į Vilnių.

Pradėjus Petrui Vileišiui leisti „Vilniaus žinias“, tapo laikraščio administratoriumi, priklausė Dvylikos Vilniaus apaštalų draugijai. Daug energijos skyrė lietuvių mėgėjų teatro organizavimui, rašė dramas, pjeses, režisavo spektaklius. Skelbė publikacijas „Varpe“, „Ūkininke“, „Vilniaus žiniose“, „Viltyje“ ir kitoje spaudoje. Pasirašinėjo Aitvaro, Keleivio, Terremont, Da-gyvas, Žemkalnio ir kt. slapyvardžiais. 1904–1905 m. dirbo dienraščio „Vilniaus žinios“ redakcijoje.

Pastatė keliasdešimt pjesių, vaidino mėgėjų dramos spektakliuose, dainavo operetėse. [7]

Šeima redaguoti

Pirmoji Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio žmona buvo Marija Jakubovskaja (Gabrielės Petkevičaitės-Bitės pusseserė), kurią vedė dirbdamas Kryme, tačiau ji greitai mirė.

Antroji jo žmona buvo Česlava Lukaševičiūtė (1860–1907 m.), lenkų kilmės bajorų Adomo Lukaševičiaus ir Anelės Penskytės, gyvenusių Slavutos apylinkėje (buvusioje Voluinės gubernijoje), dukra, su kuria jis susipažino taip pat Kryme, Jaltoje.[8] Jie turėjo penkis vaikus:

Bibliografija redaguoti

  • Lenkai ir lietuviai, publicistika, 1899 m.
  • Birutė, melodrama, pastatyta ir išleista 1906 m., pagal jos tekstą kompozitorius Mikas Petrauskas sukūrė pirmąją lietuvių operą.
  • Blinda, drama, pastatyta 1907 m., išleista 1908 m. komedija
  • Pagavo, komedija, 1908 m.
  • Jurgis durnelis, komedija, 1908 m.
  • Tarnaitė pamokė, komedija, 1908 m.
  • 10 metų jubiliejui rengiantis, straipsnių rinkinys, 1909 m.

Atminimas redaguoti

  • Kapas ir antkapinis paminklas Rasų kapinėse Vilniuje;
  • Pavardė įrašyta Linkuvos krašto knygnešių atminimo lentoje, pritvirtintoje prie buvusios Linkuvos gimnazijos.

Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ http://www.kf.vu.lt/baris/Pumpenai.html, santuokų metrikai 1837–1848.
  2. ↑ Ibid., nuotraukos nr. P1020749, įrašo nuotraukoje nr. 25.
  3. ↑ Ibid., nuotraukos nr. P1020765, įrašo nuotraukoje nr. 12.
  4. ↑ Ibid., krikšto metrikai 1810–1832, nuotraukos nr. P1030548, įrašų nuotraukoje nr. 1412–1413.
  5. ↑ Landsbergų šeimos medis. "Geni". (Žiūrėta 2019.11.04).
  6. ↑ Werdenų šeimos medis. "Geni". (Žiūrėta 2019.11.04).
  7. ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 262 psl.
  8. ↑ Landsbergis-Žemkalnis V. Iš atminties ekrano: rašyta ir pasakota. Vilnius : Versus Aureus, 2009.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Gabrielius_Landsbergis-Žemkalnis&oldid=7167768"