Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Fruška Gora
Fruška Goros kraštovaizdis
Fruška Goros kraštovaizdis
Žemynas Europa
Šalys Serbija Serbija
Aukščiausias taškas 539 m, Crveni Čotas
Koordinatės 45°09′00″ š. pl. 19°42′0″ r. ilg. / 45.15000°š. pl. 19.70000°r. ilg. / 45.15000; 19.70000
Vikiteka Fruška GoraVikiteka

Fruška Gora (serb. Фрушка Гора, Fruška Gora) – kalnų masyvas ir nacionalinis parkas Serbijos šiaurėje, Sremo krašte, Panonijos lygumos apsuptyje. Aukštis iki 539 m (Crveni Čoto k.). Ilgis iš rytų į vakarus 80 km, plotis iki 15 km. Šiauriniu pakraščiu prateka Dunojus.

Būdingi kalvoti kraštovaizdžiai, nedidelės giraitės, pievos, kultūriniai laukai. Fruška Goroje daug kur įveisti vynuogynai. Sutinkami elniai, stirnos, peri įvairūs paukščiai (baltieji ir juodieji gandrai, karališkieji ereliai, taurieji sakalai, juodieji pesliai ir kt.).

Fruška Gora – svarbi religinė Serbijos vieta. XV–XVI a. šiuose kalnuose įsikūrė daugiau nei 15 serbų ortodoksų vienuolynų (Velika Remetos, Krušedolo, Grgetego, Jazako, Šišatovaco, Petkovicos, Beočino, Vrdniko-Ravanicos, Divšos, Kuveždino, Mala Remetos, Novo Hopovo, Privina Glavos, Staro Hopovo, Rakovaco).

1991 m. Fruška Goroje gyveno ~114 tūkst. gyventojų. Pagrindiniai miestai: Šidas, Beočinas, Petrovaradinas, Sremska Kamenica, Sremski Karlovcai, Irigas, Ilokas.

Vietovė gyvenama bent nuo neolito laikų. Senovėje Fruška Goroje gyvenę keltai ir ilyrai, 31 metais kraštą užkariavo romėnai (vadino lot. Alma Mons) ir šiauriniuose šlaituose statė savo tvirtoves. Viduramžiais Fruška Gora, kaip ir visa Panonija, buvo įvairių klajojančių tautų kryžkelė, o vėliau iškilo kaip religinis serbų židinys.

1960 m. Fruška Gora paskelbta nacionaliniu parku.