Firnas (senąja aukštaičių vokiečių kalba firni – pernykštis, senas) – grūdėtas, susisluoksniavęs ir iš dalies susikristalizavęs sniegas, išsilaikęs bent vienerius metus. Tarpinė stadija tarp sniego ir ledo.

Firno laukas Säuleck viršūnėje, Aukštajame Tauerne

Firno susidarymas redaguoti

Firnas formuojasi kalnuose aukščiau sniego ribos ir poliarinėse srityse, kuriose iškritęs sniegas per vasarą nespėja ištirpti. Įprastai firnas susidaro sniegui aptirpstant ir vėl sušalant, kai firno grūdelių tankis, suyrant snaigių kristalinei struktūrai, padidėja iki 0,3-0,5 g/cm³. Apatinius firno sluoksnius slegia iškritęs naujas sniegas, o senesnis suslėgtas sniegas sušąla su vandeniu, įsisunkusius iš viršutinių sniego sluoksnių ir persikristalizuoja. Iš firno susidaro balkšvas firninis ledas, kurio tankis siekia 0,80-0,85 g/cm³, o iš jo – ledynas. Ledyno skaidraus kristalinio ledo tankis siekia 0,88-0,91 g/cm³.[1]

Sritis, kurioje susidaro firnas, vadinama firniniu baseinu arba ledyno mitybos sritimi. Ledynų viršūnės paprastai sudarytos iš firno, po kuriuo slūgso firninis ledas, o po šiuo – glečeris. Antarktidoje firno sluoksnis siekia 100 m. Drėgnas firnas kalnuose gali sukelti lavinas, pasižyminčias galinga griaunančia jėga ir cementuojančiomis savybėmis.

Šaltiniai redaguoti

  1. Kęstutis Kilkus. Firnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 116 psl.