Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Fenomanija (suom. fennomania) – suomių tautinio atgimimo judėjimas, prasidėjęs XIX amžiaus pirmoje pusėje.[1] Pagrindinis šio judėjimo tikslas – suteikti suomių kalbai ir kultūrai nacionalinį statusą.

Prijungus Suomiją prie Carinės Rusijos 1808–1809 metais, suomių kalba vis dar buvo marginalizuota: kalba nebuvo vartojama įmonėse, universitetuose, mokyklose, nebuvo vystoma rašytinė kalba. Suomių kalba viešai vartota tik bažnyčiose. Tačiau keli patriotiškai nusiteikę visuomenės veikėjai siekė įvykdyti esminius pokyčius šiuo klausimu, kadangi jų nebetenkino vien moksliniai suomių kalbos tyrinėjimai. Buvo iškeltas tikslas suteikti suomių kalbai pagrindinės ir oficialios kalbos statusą.

Fenomanų tikslams įgyvendinti XIX a. 7-ajame dešimtmetyje buvo įkurta „Suomių partija“.[1]

Fenomanija literatūroje redaguoti

Tuo pat metu suomių kalba vystyta ir literatūros srityje. Čia svarbi buvo Suomiškos literatūros draugija (suom. Suomalaisen Kirjallisuuden Seura), įkurta 1831 metais.[1] Be to, kunigo bei poeto J. L. Runeberg poezijos rinkiniai, Suomijos peizažų bei gyventojų aprašymai žadino šiltus jausmus savo šaliai ir tautai išsilavinusio jaunimo tarpe. Panašų poveikį turėjo ir filologo M. A. Castrén paskaitos apie Kalevalą

1844 metais žurnale „Saima“ filosofas J. V. Snellman nurodė, kaip suomių tauta dvasiškai ir materialiai atsiliko nuo kitų, o to priežastis – nacionalinės dvasios trūkumas, kurios negali ir būti, kol nėra mokoma tos tautos kalbos. Jis priėjo išvadą, jog turi būti kuriama literatūra suomių kalba, kurios pagalba būtų auginama nauja karta, ne tik mylinti suomių kalbą, tačiau ir mokanti ją vartoti.

Išnašos redaguoti

  1. 1,0 1,1 1,2 Fennoman movement. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2022-04-23.