Federmeserio kultūra

Federmeserio kultūra
(Madleno kultūros dalis)
XI tūkst. pr. m. e. – IX tūkst. pr. m. e.
Dab. valstybės Vokietija, Belgija, Nyderlandai, Lenkija, Danija
Ist. regionas šiaurės Europa
Amžius Vėlyvasis paleolitas

Federmeserio kultūra – vėlyvojo paleolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal būdingo dirbinio – ilgos skeltės lenkta nugarėle (vok. Federmesser) – pavadinimą, ją 1954 m. išskyrė H. Švabedisenas.

Arealas redaguoti

 
Federmeserio kultūros skeltė

Federmeserio kultūra 10 200–8800 m. pr. m. e. buvo paplitusi dab. Belgijos, Nyderlandų, Danijos, Vokietijos ir Lenkijos teritorijose. Siejama su Azilio kultūra, Madleno kultūra ir Hamburgo kultūra.

Kultūra redaguoti

Federmeserio kultūros žmonės gyveno palapinės pavidalo lengvos konstrukcijos mažuose pastatuose. Vertėsi medžiokle ir žvejyba, rinko maistą. Naudojo daug titnaginių dirbinių, padarytų iš įvairaus dydžio nuoskalų, nuskeltų nuo viengalių ir dvigalių bei briauninių skaldytinių. Būdingiausi dirbiniai – antgaliai ir ašmenėliai (dažniausiai smulkios skeltys, kartais šiek tiek išlenkta nugarėle), naudoti įvairiuose medžioklės įrankiuose.

Federmeserio kultūros gyvenvietėse taip pat rasta trumpų gremžtukų su išgaubtu ašmenėliu (dažniausiai su įtvaru) ir rėžtukų, ylų, įvairiai retušuotų skelčių ir nuoskalų, kaulinių ir raginių vienos eilės, su retomis užbarzdomis, nuaštrinto kastuvėlio pavidalo žeberklų. Daugelis Federmeserio kultūros dirbinių dažnai aptinkami ir kitose archeologinėse kultūrose. Panašūs titnaginiai dirbiniai būdingi ir Kresvelo kultūrai.

Lietuvoje Federmeserio kultūrai būdingų titnaginių pavienių dirbinių aptikta Ežeryno titnago kasyklose, Kašėtų gyvenvietėse.[1]

Šaltiniai redaguoti

  1. Egidijus ŠatavičiusFedermeserio kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 16 psl.

Literatūra redaguoti

  • Gerhard Bosinski: Die große Zeit der Eiszeitjäger. Europa zwischen 40.000 und 10.000 v. Chr. Jahrbuch des Römisch-Germanischen Zentralmuseums Mainz 34, 1987. S. 13-139.