Fadėjus Belingshauzenas
| Fadėjus Belingshauzenas | |
|---|---|
| |
| Fadėjus Belingshauzenas | |
| Gimė | 1778 m. rugsėjo 20 d. Saremoje |
| Mirė | 1852 m. sausio 25 d. (73 metai) Kronštate |
| Tautybė | vokietis |
| Veikla | jūrininkas, keliautojas |
 Vikiteka |
Fadėjus Belingshauzenas |
Fadėjus Belingshauzenas (rus. Фаддей Фаддеевич Беллинсгаузен, vok. Fabian Gottlieb von Bellingshausen; 1778 m. rugsėjo 20 d. Saremoje – 1852 m. sausio 25 d. Kronštate) – vokiečių jūrininkas, tarnavęs Rusijos imperijos laivyne, Antarktidos žemyno atradėjas ir kelionės aplink pasaulį dalyvis.[1]
Biografija redaguoti
Tarnavo jūrininkų kadetų korpuse Kronštate. 1803–1806 m. su fregata „Nadežda“ dalyvavo pirmojoje rusų ekspedicijoje aplink pasaulį, vadovaujamoje Ivano Kruzenšteino. 1819–1821 m. su Michailu Lazarevu vadovavo ekspedicijai į Antarktidą (laivais „Vostok“ ir „Mirnyj“). Kelionės metu atrado kelias Pietų Sandvičo salyno salas, o 1820 m. vasario 2 d. pirmieji pasaulyje pasiekė Antarktidos žemyno Kunigaikštytės Martos krantą. Grįžtant plaukiojo Ramiuoju, Atlanto vandenynais, pasiekė Šiaurės poliarinį ratą.
1823–1829 m. Belingshauzenas dalyvavo Rusijos ir Turkijos kare. Vėliau vadovavo Baltijos flotilei, 1839 m. gavo admirolo laipsnį.
F. G. Belingshauzeno garbei pavadinti šie objektai: Belingshauzeno jūra ir Belingshauzeno kalnas Antarktyje, Motu One sala Polinezijoje, Belingshauzeno sala Pietų Sandvičo salyne, Rusijos tyrimų stotis Antarktidoje, kyšulys Sachalino saloje, Fadėjaus sala ir įlanka Laptevų jūroje bei krateris Mėnulyje.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ von Bellingshausen Fabian Gottlieb (Fabianas Gotlybas fon Belingshauzenas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 35 psl.