Europos paveldo ženklas
Europos paveldo ženklas (angl. European Heritage Label) – Europos Sąjungos iniciatyva, kuria siekiama populiarinti atrinktų paveldo vietų istorinę ir kultūrinę svarbą Europai bei Europos Sąjungai.
2005 m. Europos paveldo ženklo idėją iškėlė tuometinis Prancūzijos kultūros ministras Renaud Donnedieu de Vabres. 2011 m. idėja įgyvendinta sulaukus palankaus Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos sprendimo.[1]
Pirmieji objektai paskelbti 2013 m. Nuo 2015 m. paraiškos Europos paveldo ženklui gauti teikiamos ir objektai atrenkami kas 2 m. 2023 m. Europos paveldo ženklu yra pažymėti 67 objektai. Ženklas gali būti suteikiamas architektūros ir gamtos vertybėms (pastatams ir jų kompleksams, archeologinėms vietovėms, kultūriniams kraštovaizdžiams, istoriškai svarbioms vietoms) bei nematerialiam kultūros paveldui.[1] Paraiškas į sąrašą Europos valstybės gali siūlyti reikšmingiausius kultūros paveldo objektus ir vietoves, liudijančius kiekvienos šalies, kaip sudėtinės Europos dalies, identitetą, iškilias asmenybes bei istorinius įvykius, atlikusius svarbų vaidmenį tos šalies ir Europos istorijos ir kultūros raidoje.[2]
Lietuvoje Europos paveldo ženklą pelnė Kauno miesto savivaldybės pateikta paraiška „1919–1940 metų Kaunas“ (Kauno modernizmo architektūra).[3]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 Europos paveldo ženklas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-04-23.
- ↑ „Kauno tarpukario architektūrai suteiktas Europos paveldo ženklas“. lrt.lt. 2015-09-08. Nuoroda tikrinta 2024-04-23.
- ↑ „Oficialu: Kaunui suteiktas Europos paveldo ženklas“. delfi.lt. 2015-03-12. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
Nuorodos redaguoti
|
Šis straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. Ši žymė yra bendra, neskirta naudojimui, prašome naudoti konkretesnę žymę. |