Eudoksas Knidietis (sen. gr. Εὔδοξος ὁ Κνίδιος; apie 408 Knide – apie 355 m. pr. m. e.) – senovės graikų matematikas, vienas žymiausių senovės astronomų, matematikų ir astronomų mokyklos įkūrėjas. Jo tėvas buvo Aischinas.

Keliavo į Tarentumą (dabartinė Italija), kur mokėsi pas Archytą, buvusį Pitagoro pasekėją. Archytas domėjosi kubo padvigubinimo uždaviniu, tad gali būti, kad tai paskatino ir Eudoksą susidomėti šiuo uždaviniu. Eudoksas lankėsi ir Sicilijoje, kur pas Filistoną studijavo mediciną. Vėliau, kartu su gydytoju Theomedonu, aplankė Atėnus. Juose praleido du mėnesius ir galėjo klausytis Platono ir kitų Akademijos mokytojų paskaitų. Vėliau metus praleido Egipte, kur studijavo astronomiją pas Heliopolio žynius. Iš čia keliavo į Cyzicus, Mažosios Azijos šiaurės vakaruose pietiniame Marmuro jūros krante, kur įsteigė mokyklą, tapusią labai populiaria.

Eudoksas sukūrė bendrąją proporcijų teoriją, geometriškai pagrindė Platono pasaulio sandaros modelį. Planetų judėjimą pateikė kaip 27 koncentrinių sferų, tolygiai besisukančių aplink Žemę, kombinaciją. Teigė, kad prie šių sferų pritvirtintos visos žvaigždės bei atskiros planetos. Pasaulio centre esanti nejudanti Žemė, aplink kurią skirtingais greičiais sukasi sferos. Siekdamas paaiškinti sudėtingą Mėnulio judėjimą, pasiūlė trijų sferų egzistavimo idėją. Žemė, anot Eudokso, rutulio pavidalo kūnas. Kampą tarp ekliptikos ir dangaus pusiaujo laikė lygiu 24°.

Eudoksas pirmasis pasiūlė kas ketveri metai įvesti keliamuosius metus.

Archimedas jam priskiria būdą geometrinių figūrų tūriui skaičiuoti, XVII a. pavadintą išsėmimo metodu.

Eudoksas parašė veikalą apie geografiją „Turas po žemę“, tačiau nei šis, nei kiti jo veikalai iki mūsų dienų nėra išlikę. Veikalą „Turas po žemę“ sudarė 7 knygos, kuriose aprašomos žemėje gyvenančios tautos, jų politinės sistemos ir istorija.[1],[2]

Šaltiniai redaguoti