Etošos duburysNamibijos šiaurės dykumose tįsančio druskingo didžiulio ežero, išdžiuvusio prieš milijonus metų, duburys.

Zebrai Etošos nacionaliniame parke

Šis duburys yra dalis daug didesnio reiškinio, Etošos baseino, kuris sykiu su Okavango delta Botsvanoje ir daugybe kitų mažesnių duburių bei ežerų kadaise, geologų nuomone, sudarė didžiausią ežerą pasaulyje. Prieš milijonus metų šį ežerą maitinusios upės išdžiuvo. Netekęs gyvybingumo šaltinio, dėl nuolatinio garavimo ir nutekėjimų galiausiai išnyko ir pats ežeras. Dabar Etoša liko kaip nedidelis buvusio pavidalo pavyzdys – (4800 km²)[1] 130 km ilgio ir 50 km pločio balta druska nuklota įduba.

Šią nykią druska aptraukto molio dykynę, plytinčią iki tolimų horizontų, čia gyvenantys ovambai vadina Etoša – „miražų ežeru“ arba „sauso vandens vietove“.

Etošos duburį kryžmai raižo kapiliarinis gyvūnų takų tinklas, tolumoje susieinantis į įvairias išsibarsčiusias oazes – akį rėžiančias žalumos salas. Šios oazės Namibo druskos dykumoje yra neišdžiūstantys šaltiniai ir vandens duobės, palaikantys vienos didžiausių Žemėje laukinių gyvūnų sankaupos gyvybes.

1907 m. bušmėnų medžioklės plotai buvo paskelbti medžioklės rezervatu – Etošos medžioklės parku. Vienu metu jis apėmė beveik Islandijos dydžio teritoriją ir buvo didžiausias medžioklės rezervatas pasaulyje. Tačiau 1967 m. šis draustinis buvo sumažintas suteikus erdvės vietinėms gentims ir tapo Etošos nacionaliniu parku.

Šaltiniai redaguoti

Nuorodos redaguoti