Etnopsichologinė mokykla

Etnopsichologinė mokykla arba kultūros ir asmenybės psichologinė kryptis – kultūrinės antropologijos kryptis, susiklosčiusi XX a. trečiajame dešimtmetyje Jungtinėse Amerikos Valstijose, ir tirianti auklėjimo įtaką skirtingų kultūrų žmonių psichikai.

Pagrindinės šios krypties ištakos buvo XIX a. pab. mitologinė-folkloristinė mokykla Vokietijoje ir ten susikūrusi etnopsichologija (Völkerpsychologie), taip pat froidizmas, pabrėžęs vaikystės patirčių svarbą, bei Boaso istorinė mokykla ir jos kultūrinio reliatyvizmo idėja.

Pagrindiniai atstovai – Rut Benedikt, Margaret Mid, Abramas Kardineris, Melfordas Spiras.

Pasak etnopsichologinės mokyklos atstovų, asmenybės formavimąsi lemia kultūrinė bei socialinė aplinka. Tirdami vaikų auginimo papročius etnopsichologinės mokyklos atstovai studijų objektu pasirinko vadinamąsias primityviąsias tautas. Manyta, kad vaiko auklėjimas suformuoja pagrindinę asmenybę, tai yra išugdomi nekintantys kultūriniai ir socialiniai elgesio modeliai. Išimtimi laikyti individo kontaktai su vadinamąja aukštesne arba didesnę įtaką darančia kultūra – tuomet individas persiorientuoja į pastarąją. Pagrindiniai šios mokyklos teiginiai: vaikystės patirtis nulemia suaugusiojo asmenybę per socializaciją ir inkultūraciją, atskiras asmenybės tipas apibūdina atskirą visuomenę, kultūra turi savo psichologinį modelį.[1]

Etnopsichologinė mokykla buvo populiari Jungtinėse Amerikos Valstijose iki 6 dešimtmečio, vėlesni sekėjai tolo nuo perdėm psichologinio požiūrio.[2]

Šaltiniai redaguoti

  1. Vytis Čiubrinskas. SOCIALINĖS IR KULTŪRINĖS ANTROPOLOGIJOS TEORIJOS. Kaunas: VDU, 2007.
  2. Ramūnas Trimakas. Etnopsichologinė mokykla. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004