Estijos valstybės vadovas

Estijos valstybės vadovas (est. Riigivanem, pažodžiui valstybės seniūnas) – tarpukario valstybės institucija Estijoje, valstybei vadovavusio asmens pareigos 19201937 m. Jis kartu vykdė prezidento ir ministro pirmininko funkcijas, paprastai atliekamas daugelyje demokratinių šalių.

Estijos valstybės vadovų rezidencija Taline 1919-1929 m. (dabar Vokietijos ambasada)

Pagal 1920 m. birželio 15 d. priimtą Estijos konstituciją, vyriausybės nariais buvo laikomi valstybės vadovas ir ministrai. Valstybės vadovas atstovavo Estijos respubliką, koordinavo vyriausybės veiklą ir vedė jos posėdžius. Vyriausybė iš savo narių tarpo skirdavo valstybės vadovo pavaduotoją. Pagal konstituciją, valstybės vadovas praktiškai turėjo mažai realių galių, pvz., negalėjo atlikti arbitro vaidmens parlamento ir vyriausybės konflikto atveju, nes buvo visiškai priklausomas nuo deputatų ir bet kada galėjo būti atstatydintas.

Institucijos reforma redaguoti

Dėl chroniško vyriausybės nestabilumo (18 vyriausybių ir 10 valstybės vadovų) buvo siekiama permainų valstybės valdyme. Po 1934 m. sausio 24 d. konstitucijos valstybės vadovo institucija buvo reformuota, labiau atitiko prezidento pareigybę, nes vyriausybės vadovas jau turėjo būti išrenkamas atskirai. Tačiau po 1934 m. Konstantino Petso įvykdyto valstybės perversmo, vien tokios valstybės vadovo pareigos nebeegzistavo, nes K. Petsas iki 1937 m. buvo ir valstybės, ir vyriausybės vadovu.

Pereinamojo laikotarpio įstatymu nustatytos laikinos valstybės protektoriaus (riigihoidja) pareigos, iki prezidento rinkimų pavedant ministrui pirmininkui atlikti ir valstybės vadovo funkcijas. L. Petsas šias pareigas užėmė iki 1938 m. balandžio 24 d., o po to jis buvo pirmasis Estijos prezidentas.

Valstybės vadovai redaguoti

Estijos valstybės vadovais įvairiu laiku buvo:

Nuorodos redaguoti