Erkinis encefalitas

Erkinis encefalitas (angl. tick-borne meningoencephalitis) – erkinio encefalito viruso sukeliama, erkių platinama infekcinė liga, sukelianti itin ūmius centrinės nervų sistemos uždegimus. Liga užsikrečiama įkandus iksodinei erkei, rečiau – per nepasterizuotą pieną.

Erkinio encefalito paplitimas Lietuvos teritorijoje

Erkinis encefalitas gali pažeisti smegenis (encefalitas), smegenų dangalus (meningitas), arba tiek vieną, tiek kitą (meningoencefalitas).

Veiksmingiausia apsaugos nuo erkinio encefalito priemonė yra erkinio encefalito vakcina.

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite.

Įvadas

Daugelį metų erkinis encefalitas nebuvo atpažintas kaip liga. Jo simptomai buvo priskiriami gripui ar peršalimui kadangi visų šių ligų simptomai  labai panašūs. Einant laikui žmonės pastebėjo, jog šia liga dažniau sergama pavasario-vasaros laikotarpiu, taip pat pastebėta, jog ši liga pasireiškia po erkės įkandimo. Keletas mokslininkų atrado ryšį tarp erkių ir erkinio encefalito, kas padėjo sumažinti šios ligos užsikrėtimo mastus ir suprasti tikrąją ligą.

Erkinio encefalito plitimas

Erkė – viena iš erkinio encefalito platintojų

Erkinis encefalitas gali plisti dviem būdais. Pirmuoju būdu, erkė (viruso nešiotojas), prisisiurbia prie žmogaus odos paviršiaus maitinimuisi. Praduriant odą, erkė išskiria seiles, kuriose yra nuskausminamųjų ir kraujo krešėjimą skatinančių medžiagų. Su seilėmis į žmogaus organizmo vidinę terpę taip pat patenka erkinio encefalito virusas(ne kiekviena erkė šį virusą perneša, tik užsikrėtusios). Taip pat erkė gali įsisiurbti ganomiems gyvuliams, naminiams gyvūnams ir tik po to patekti ant žmogaus. Antrasis plitimo būdas yra užsikrėtimas per nevirintą pieną, kuomet erkė įsisiurbia galvijui duodančiam pieną (ožkos, karvės), ir pro įsisiurbimo vietą patekę virusai plinta po organizmą. Encefalito virusai patenka į pieno liaukas ir su pienu yra išskiriami į išorę. Nepakaitinus tokio pieno ir suvartojus jį, žmogus užsikrečia erkiniu encefalitu. Gyvūnai erkiniu encefalitu neserga, tik jį nešioja kraujyje.

Klinika ir simptomai

Erkinio encefalito inkubacinis periodas (laikotarpis per kurį pasireiškia pirmieji simptomai) yra nuo 8 iki 30 dienų. Liga pasireiškia dviem bangom. Pirmieji simptomai yra:

• silpnumas;
• karščiavimas;
• nusiskundimai viso kūno skausmais;
• galvos skausmas;

Tokia būsena trunka apie 5-7 dienas. Kitas karščiavimas išsivysto praėjus 4-6 dienoms. Pasireiškia šie simptomai:

• galvos skausmas;
• pykinimas;
• neurologiniai simptomai;
• sprando raumenų rigidiškumas;
• Kernigo bei Brudzinskio simptomai;
• vokų tremoras.

Diagnostika

Erkinio encefalito diagnostika nėra paprasta, kadangi neretai pirmieji simptomai yra painiojami su gripo ar peršalimo simptomais. Pavasario-vasaros laikotarpiu ligą diagnozuoti yra lengviau, nes tai yra erkių suaktyvėjimo metas. Sužinojus, jog pacientui buvo įkandus erkė, arba jis gėrė nevirintą pieną vasaros metu ir yra pasireiškę pirmieji simptomai pacientą reikia siųsti infektologo konsultacijai.

Sritys, pažeidžiamos erkinio encefalito

Praėjus karščiavimams erkinio encefalito virusas pažeidžia smegenų dangalus. Virusas pirmiausia pažeidžia motoriką. Sutrinka judesiai, jie susilpnėja, kol galiausiai žmogus negali pajudinti kurios nors kūno dalies. Tada atrofuojasi raumenys. Pirmasis pažeidžiamas kietasis dangalas. Vėliau prasideda voratinklinio dangalo pažeidimas, dėl kuri atsiranda kraujotakos sutrikimas smegenyse, atsiranda atminties psichikos sutrikimų. Per vėlai pradėjus gydymą ar negydant, erkinio encefalito virusas, pažeidžia minkštąjį dangalą, tuomet pasireiškia meningitas, paralyžius, gali ištikti koma.

Profilaktika

Endeminiame erkinio encefalito židinyje rekomenduojama profilaktinė vakcinacija. Grįžus iš miško rekomenduojama apžiūrėti kūną, labiausiai atkreipti dėmesį į kirkšnies, pažastų regioną, nes ten patogiausios vietos erkėms įsitvirtinti.

Ženklas, įspėjantis apie didelę tikimybę susirgti erkiniu encefalitu (Pašušvio miškas, Kėdainių rajonas)

Literatūros sąrašas

1.    Povilas Čibiras, Juozas Ūsaitis – Infekcinės ligos, 1989 m. Vilnius „Mokslo leidykla”

2.    Leontijus Motiejūnas, Jonas Gelažavičius – Erkinis encefalitas 1976 m. Vilnius, „Mokslo” leidykla.

3.    Alvydas Laiškonis – Infekcinės ligos šeimos gydytojo praktikoje, 2002 m. Kaunas, Kauno medicinos universiteto leidykla.

4.    http://www.brainfacts.org/about-neuroscience/technologies/

5.    http://www.erkes.lt/erkinio-encefalito-paplitimo-zemelapis Archyvuota kopija 2015-12-22 iš Wayback Machine projekto.

6.   http://www.delfi.lt/gyvenimas/grozis_ir_sveikata/antrasis-erkiu-sezonas.d?id=49289572

7.   http://www.hindawi.com/journals/av/2014/259382/fig3/

8. http://www.plungesvsb.lt/naujienos/8-saugokis-erks-.html Archyvuota kopija 2015-12-22 iš Wayback Machine projekto.