Epopėja (gr. epopoiia, iš gr. epos 'žodis' + gr. poieo 'kuriu') – didelės apimties kūrinys, paprastai susidedantis iš kelių knygų, tomų, vaizduojantis istoriškai svarbius įvykius.[1]

Epopėja:

1. epo, epinės herojinės poemos sinonimas. Senovės graikų samprata epopėja yra poetizuota arba poetiška istorija. Tai tam tikros epochos paveikslas, sutrauktas viename svarbiausiame įvykyje, viename žmoguje (svarbiausiame herojuje), vienoje idėjoje. Religija ir mitologija yra skirta išryškinti ne tikrovės vaizdą, o žmogaus pergyvenimus, norus, jausmus ir mintis, o dievai veikia kaip žmonės. Epopėjos herojus įkūnija savyje epochą arba idėją, nusakančią tos epochos savitumą ir didingumą.

2. naujausiųjų laikų literatūroje didelės apimties kūrinys (romanas ar jų ciklas), kuriame reikšmingų istorinių įvykių fone vaizduojamas pasirinktų herojų gyvenimas.

3. apskritai įvykiai, turintys didelę visuomeninę reikšmę, susiję su didvyriškais žmonijos žygiais; tam tikros istorinės epochos panoraminis atvaizdavimas, pavyzdžiui, kine.

Šaltiniai redaguoti

  1. Algis Kalėda. Epopėja. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 537 psl.