Emil Nolde

Emilis Noldė vok. Emil Nolde
Emilis Noldė 1929 m.
Gimė	1867 m. rugpjūčio 7 d. Noldės km., dab. Danija
Mirė	1956 m. balandžio 15 d. (88 metai) Seebüll km.
Tautybė	Vokietis
Veikla	Dailininkas
Sritis	Ekspresionizmas
Parašas

Emilis Noldė (tikr. Emilis Hansenas, vok. Emil Nolde, 1867 m. rugpjūčio 7 d., Noldės km. – 1956 m. balandžio 15 d., Seebüll km.) – XX a. Vokietijos tapytojas, grafikas, akvarelistas. Ekspresionizmo meno srovės atstovas.

Biografija

Emilis Hansenas gimė 1867 m. rugpjūčio 7 d. Noldės kaime (dab. Danijoje pietuose, prie sienos su Vokietija) valstiečių šeimoje. Jaunystėje vertėsi medžio drožinėjimu, kurio išmoko prie Flensburgo. Dirbo drožėju ir piešėju baldų gamybos įmonėse Miunchene, Berlyne ir Karlsrujėje. 1889 m. lankė vakarines klases Karlsrujės dailės mokykloje. 1892−1898 m. jis gyveno Šveicarijoje ir mokė techninio piešimo Industrinio meno muziejuje Sankt Galene. Vėliau tobulinosi piešime ir grafikos technikoje Friedrich Fehr mokykloje Miuchene, bei pas Adolf Holzel Dachau. 1899 m. Hansenas persikėlė į Paryžių, kur lankė Žiuljano akademiją, susipažino su impresionistų ir postimpresionistų kūryba. 1902 m. E. Hansenas gyveno Kopenhagoje, vedė Ada Vilstrup ir pasikeitė pavardę pagal gimtąją vietovę į Noldės. E. Noldė vasaromis gyvendavo Danijos Alseno saloje, o žiemą − Berlyne. P. Noldė kūrė ofortus, tapė ryškių spalvų peizažus, gatvių scenas, portretus. 1906−1907 m. E. Noldė priklausė Dresdeno ekspresionistų grupei Die Brücke ir 1910 m. dalyvavo įkuriant Naująją secesiją − dailininkų ekspresionistų draugiją Berlyne.

E. Noldė tapė religinius mistinius paveikslus, pavyzdžiui, 9 panelių „Kristaus gyvenimas“, imituojančius viduramžių dailės formas. Kūrinys „Pranašas“ (1912) laikomas chrestomatiniu vokiečių ekspresionistinės grafikos pavyzdžiu. Kūrybiškai E. Noldė buvo artimas James Ensor ir Edvard Munch. Po kelionės į Vokietijos Naujosios Gvinėjos koloniją 1913–14 m. per Rusiją, Kiniją ir pietryčių Aziją, E. Noldė apsigyveno Vokietijos pakrantėje, iš pradžių Utenwarf, o po to 1927 m. apsistojo Seebüll kaime prie Šiaurės jūros, tapė peizažus, gėles. 1927 m. Berlyne buvo išleistas jo grafikos darbų, sukurtų 1910−1925 m., katalogas. Jis publikavo esė: 1931 m. Das eigene Leben ir 1934 m. Jahre der Kampfe. 1931 m. buvo išrinktas Prūsijos dailės akademijos nariu.

Nepaisant to, kad E. Noldė 1920-ųjų pabaigoje ir 1930-ųjų pradžioje rėmė nacionalsocialistų partiją, jo kūriniai buvo įtraukti į nacistų 1937 m. organizuotą „degeneracinio meno“ parodą Miunchene. 1941 m. jam buvo uždrausta tapyti. Nuo 1938 m. iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos E. Noldė slaptai kūrė daugiausiai mažo formato akvareles. Emilis Noldė mirė 1956 m. balandžio 15 d. Seebüll kaime (dabar Vokietijoje prie sienos su Danija, Noikircheno dalis). Palaidotas prie savo namo kartu su žmona. Šiame name Seebüll kaime įsteigtas Ados ir Emilio Noldės fondas, muziejus.

Kūrinių galerijos

• wikiart.org
• E. Noldės kūriniai Niujorko šiuolaikinio meno muziejaus svetainėje
• E. Noldės fondo kūriniai Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
• artsy.net

Šaltiniai

• guggenheim.org/ Archyvuota kopija 2015-09-10 iš Wayback Machine projekto.
• Encyclopaedia Britannica
• Teito galerijos informacija
• bruecke-museum.de Archyvuota kopija 2015-08-22 iš Wayback Machine projekto.