Eli Wallach
| Eli Wallach | |
|---|---|
| |
| Tikras vardas | Eli Herschel Wallach |
| Gimė | 1915 m. gruodžio 7 d. Niujorkas, JAV |
| Mirė | 2014 m. birželio 24 d. (98 metai) Niujorkas, JAV |
| Šalis |  JAV
|
| Žymesni vaidmenys | |
| Kalvera „Šaunioji septyniukė“ (1960) Tukas („Bjaurus“) „Geras, blogas ir bjaurus“ (1966) donas Altobelas „Krikštatėvis III“ (1990) | |
| Apdovanojimai | |
| Oskaras (2011 m.) | |
Ilajus Volachas (1915 m. gruodžio 7 d. – 2014 m. birželio 24 d.) buvo amerikiečių kino, teatro ir televizijos aktorius, kurio aktyvi karjera truko daugiau kaip 60 metų. Didžiąją karjeros dalį praleidęs teatre, jis laikomas vienu geriausiu visų laikų „charakteringų personažų“ aktoriumi, 1998 m. įtrauktas į Amerikos teatro Šlovės galeriją.[1] Scenoje jis dažniausia vaidindavo kartu su žmona Anne Jackson, kine sukūrė daugiau kaip 90 vaidmenų ir buvo apdovanotas pagrindiniais kino bei teatro apdovanojimais.
Biografija redaguoti
Šeima redaguoti
Wallach gimė Brukline, žydų imigrantų iš Lenkijos šeimoje ir turėjo brolį bei 2 seseris (visi jie vėliau tapo mokytojais).
1936 m. jis baigė istorijos studijas Teksaso universitete.[2] Čia jis pradėjo vaidinti pirmuose studentų spektakliuose, taip pat išmoko jodinėti, kas vėliau pravertė vaidinant vesternuose. Dar po 2 metų jis baigė menų koledžą Niujorke ir studijavo aktorystės mokykloje pas Sanford Meisner.
Teatras redaguoti
1941 m. sausį Eli buvo pašauktas atlikti karinę tarnybą. Tarnavo medikų dalinyje Havajuose, vėliau – karininkų mokykloje Teksase, Kasablankoje ir Prancūzijoje. Vienam iš vyresniųjų karininkų atkreipus dėmesį į jo talentą vaidinti, Eli sulaukė pasiūlymo sukurti vaidinimą pacientams. Pagal Irving Berlin kūrinį „This Is the Army“ jis su kitų personalu sukūrė komediją „Is This the Army?“, kurioje buvo parodijuojami Ašies šalių diktatoriai (pats Wallach vaidino Hitlerį).[3]
Baigęs tarnybą, Eli grįžo į Niujorką, kur toliau gilino aktoriaus talentą „Dramatic Workshop“ mokykloje ir buvo vienas garsios aktorių studijos, kurioje mokė Lee Strasberg, įkūrėjų. Čia jis mokėsi kartu su vėliau įžymiais aktoriais tapusiais Marlon Brando, Sidney Lumet ir susipažino su būsimąja žmona Anne Jackson. Aktorių studijoje jis susitiko su atvykusia čia mokytis jaunąja Marilyn Monroe, kuri susidraugavo su Anne ir vėliau kartais net būdavo jų vaiko aukle.[4]
1945 m. Eli debiutavo Brodvėjaus scenoje, o 1951 m. buvo apdovanotas Tony prizu už vaidmenį pjesėje „The Rose Tattoo“. Tuo laikotarpiu jis su žmona Anne daugiausia koncentravosi darbui teatre ir dažniausiai kūrė vaidmenis pjesėse pagal Tennesse Williams kūrinius. Tuo metu jis paprastai atmesdavo pasiūlymus vaidinti kinuose, teatrą laikydamas aukštesne pakopa: „- Kam man reikalingas kinas? Scena bet kuriuo atveju yra aukštesnis lygis ir didesnį pasitenkinimą teikianti aplinka. Kinas, palyginimui, yra tarsi kalendoriaus iliustracija prieš didžiuosius paveikslus. Iš tiesų tu negali daug nuveikti kine arba televizijoje, tačiau scena yra anarchistiška aplinka“.[5]
Kartu su Anne jis tapo viena žymiausių porų Amerikos teatro scenoje kartu su Alfred Lunt ir Lynn Fontanne bei Jessica Tandy ir Hume Cronyn, ir ne kartą su jomis kartu dirbo. Net ir vėliau, dirbdamas kine ar televizijoje, Eli neatsisakydavo galimybės vaidinti teatre ir dažniausiai tai darydavo kartu su žmona.
Kinas redaguoti
Vienas svarbiausių jo karjeros momentų buvo 1953 m. kvietimas vaidinti filme „From Here to Eternity“, kuriame turėjo filmuotis Frank Sinatra ir Harvey Lembeck. Sinatros biografas Kitty Kelly vėliau rašė, kad nors Sinatros testas buvo geras, niekas negalėjo prilygti Wallachui. Režisierius Fres Zinnermann ir prodiuseris Harry Cohn „buvo apakinti“ Wallach vaidybos testo ir norėjo šiam skirti vaidmenį, tačiau pastarasis jau anksčiau buvo sulaukęs pasiūlymo vaidinti pjesėje „Camino Real“ pagal Tennesse Williams kūrinį, todėl pasiūlymo vaidinti kine atsisakė. Juosta laimėjo 8 Oskarus ir atgaivino Sinatros karjerą, tačiau Wallach niekada nesigailėjo savo pasirinkimo: „- Tai buvo puikus kūrinys, parašytas vieno geriausių Amerikos rašytojų ir jį turėjo režisuoti vienas geriausių režisierių. Iš tiesų man nebuvo sunku pasirinkti“.[6]1956 m. Eli sukūrė pirmąjį vaidmenį kine, kontroversiškai įvertintame filme „Baby Doll“, už kurį buvo apdovanotas BAFTA prizu. Jis netruko būti įvertintas kaip charakteringų personažų kūrėjas, galintis įsikūnyti į bet kokį personažą.
1960 m. jis vaidino banditą Kavalerą filme „Šaunioji septyniukė“.[7]
1961 m. pasirodė filme „Nepritapėliai“ kartu su Marilyn Monroe ir Clark Gable (tai buvo paskutinis šių dviejų aktorių filmas prieš jų mirtį).[8][9] Pats Eli manė, kad pakviesti jį į šią juostą nusprendė Monroe, o šios tuometinis vyras Arthur Miller vėliau sakė: „- Eli Wallach yra laimingiausias geras aktorius, kurį aš pažinojau. Jis iš tiesų mėgaujasi savo darbu“.
1965 m. jis pasirodė filme „Lord Jim“ su Peter O‘Toole, o po metų – komedijoje „Kaip pavogti milijoną“ su O‘Toole ir Audrey Hepburn. 1966 m. jis nusifilmavo viename žymiausių visų laikų „spegeti“ vesternų – Sergio Leone filme „Geras, blogas ir bjaurus“, kuriame suvaidino plėšiką Tuką („Bjaurų“). 1968 m. Henry Fonda, sulaukęs Leone kvietimo vaidinti filme „Kartą Laukiniuose Vakaruose“, kreipėsi patarimo į Eli, kuris atsakė „- Taip, tau patiks tas iššūkis“. Fonda priėmė pasiūlymą ir vėliau padėkojo Eli už patarimą.[10]
Besifilmuodamas vesterne, Eli susidraugavo su pagrindinio vaidmens atlikėju Clint Eastwood. 2003 m. jis vaidino C. Eastwoodo režisuotame filme „Mystic River“, po kurio pastatymo Eastwoodas negailėjo gražių žodžių kolegai atsiliepdamas apie jį: „- Dirbti su Eli Wallach buvo vienas didžiausių malonumų mano gyvenime“.
Be kino, Wallach taip pat vaidino ir televizijoje, serialuose „Batman“, „Seventh Avenue“. Per savo karjerą jis vaidino pačius įvairiausius personažus: nusikaltėlius, plėšikus, mafijos vadeivas ir istorines asmenybes. Sukūręs daugiau kaip 90 vaidmenų kine ir televizijoje, 1994 m. jis buvo apdovanotas Garbės Oskaru.
Asmeninis gyvenimas redaguoti
1948 m. gegužę Eli vedė teatro aktorę Anne Jackson (1926–2016), su kuria išgyveno santuokoje 66 metus ir susilaukė 3 vaikų.
Jis mirė 2014 m. būdamas 98, kūnas buvo kremuotas.[11][12]
2005 m. pasirodė jo autobiografinė knyga „The Good, The Bad and Me: In My Anecdotage“.
Apdovanojimai redaguoti
- Oskaras – už karjeros pasiekimus (2011)
- Auksinis gaublys (nominacija) – geriausias antrojo plano aktorius (1957)
- Emmy – geriausias antrojo plano aktorius (1967)
- Emmy (nominacija) – geriausias dramos aktorius (1968), geriausias antrojo plano aktorius (1987), geriausias kvistinis aktorius (2007, 2010)
- BAFTA – geriausias naujas aktorius (1957)
- Taorminos kino festivalis – Sergio Leone apdovanojimas (2002)
Filmografija redaguoti
_trailer_1.jpg)
_trailer_2.jpg)
| Metai | Pavadinimas | Vaidmuo | Kita |
|---|---|---|---|
| 1956 | Baby Doll | Silva Vacarro | |
| 1958 | The Lineup | šokėjas | |
| 1960 | Seven Thieves | Pancho | |
| 1960 | Šaunioji septyniukė | Calvera | |
| 1961 | The Misfits | Guido | |
| 1962 | Hemingway’s Adventures of a Young Man | John | |
| 1962 | How the West Was Won | Charlie Gant | |
| 1963 | The Victors | Sgt. Craig | |
| 1963 | Act One | Warren Stone | |
| 1964 | The Moon-Spinners | Stratos | |
| 1964 | Kisses for My President | Raphael Valdez Jr. | |
| 1965 | Lord Jim | The General | |
| 1965 | Genghis Khan | The Shah of Khwarezm | |
| 1966 | The Poppy Is Also a Flower | 'Happy' Locarno | |
| 1966 | Kaip pavogti milijoną | Davis Leland | |
| 1966 | Geras, blogas ir bjaurus | Tuco | |
| 1967 | The Tiger Makes Out | Ben Harris | prodiuseris |
| 1968 | How to Save a Marriage and Ruin Your Life | Harry Hunter | |
| 1968 | A Lovely Way to Die | Tennessee Fredericks | |
| 1968 | Keturi tūzai | Cacopoulos | |
| 1969 | Smegenys | Frankie Scannapieco | |
| 1969 | Mackenna’s Gold | Ben Baker | |
| 1970 | Zig Zag | Mario Gambretti | |
| 1970 | The Adventures of Gerard | Napoleon | |
| 1970 | The Angel Levine | Delicatessen Clerk | |
| 1970 | The People Next Door | Arthur Mason | |
| 1971 | Romance of a Horsethief | Kifke | |
| 1971 | Long Live Your Death | Max Lozoya | |
| 1973 | Stateline Motel | Joe | |
| 1973 | Cinderella Liberty | Lynn Forshay | |
| 1974 | Pašėlęs Džo | Don Vittorio | |
| 1975 | Baltas, geltonas ir juodas | Sheriff Edward Gideon | |
| 1975 | L’chaim: To Life | ||
| 1975 | Saugokis juokdario | Cesare | |
| 1976 | Independence | Benjamin Franklin | trumpametražis |
| 1976 | Beprotiška baimė | Pietro Riccio | |
| 1977 | The Sentinel | Detective Gatz | |
| 1977 | Nasty Habits | Monsignor | |
| 1977 | The Domino Principle | General Reser | |
| 1977 | The Deep | Adam Coffin | |
| 1978 | Circle of Iron | Man-in-Oil | |
| 1978 | Girlfriends | Rabbi Gold | |
| 1978 | Little Italy | Gerolamo Giarra | |
| 1978 | Movie Movie | Vince Marlow | |
| 1979 | Firepower | Sal Hyman | |
| 1979 | Winter Kills | Joe Diamond | |
| 1979 | Guri | ||
| 1980 | The Hunter | Ritchie Blumenthal | |
| 1981 | The Salamander | General Leporello | |
| 1984 | Sam’s Son | Sam Orowitz | |
| 1986 | Tough Guys | Leon B. Little | |
| 1987 | Nuts | Dr. Herbert A. Morrison | |
| 1990 | The Two Jakes | Cotton Weinberger | |
| 1990 | Krikštatėvis III | Don Altobello | |
| 1992 | Article 99 | Sam Abrams | |
| 1992 | Mistress | George Lieberhof | |
| 1992 | Night and the City | Peck | |
| 1994 | Honey Sweet Love… | Don Siro | |
| 1995 | Elia Kazan: A Director’s Journey | balsas už kadro | dokumentinis |
| 1995 | Two Much | Sheldon | |
| 1996 | The Associate | Donald Fallon | |
| 1996 | Larry’s Visit | trumpametražis | |
| 1998 | The Devil’s Twilight | Brooklyn Shopkeeper | trumpametražis |
| 1999 | Uninvited | Alan Strasser | |
| 2000 | Keeping the Faith | Rabbi Ben Lewis | |
| 2002 | Monday Night Mayhem | ||
| 2002 | Advice and Dissent | The Rebbe | trumpametražis |
| 2003 | Mystic River | Mr. Loonie | |
| 2003 | The Root | ||
| 2004 | King of the Corner | Sol Spivak | |
| 2004 | The Easter Egg Adventure | balsas už kadro | |
| 2005 | A Taste of Jupiter | Arturo | |
| 2005 | The Moon and the Son: An Imagined Conversation | Father | trumpametražis |
| 2006 | The Hoax | Noah Dietrich | |
| 2006 | The Holiday | Arthur Abbott | |
| 2006 | Pola Negri: Life is a Dream in Cinema | dokumentinis | |
| 2007 | Mama’s Boy | Seymour Warburton | |
| 2008 | Liszt For President | Joe Nightingale | |
| 2008 | The Toe Tactic | Maestro | |
| 2008 | New York, I Love You | Abe | |
| 2009 | Tickling Leo | Emil Pikler | |
| 2010 | The Ghost Writer | Old Man | |
| 2010 | Wall Street: Money Never Sleeps | Julius Steinhardt | |
| 2015 | The Train | Andre | trumpametražis |
Šaltiniai redaguoti
- ↑ „Theater Hall of Fame Adds Nine New Names“. New York Times. 1988 m. lapkričio 22 d. Nuoroda tikrinta February 6, 2019.
- ↑ „Alumni in the News: Eli Wallach to receive lifetime achievement award“ Archyvuota kopija 2011 m. vasario 11 d iš Wayback Machine projekto., Alumni and Friends, Department of History, University of Texas, Austin.
- ↑ „Eli Wallach Biography“. Starpulse.com. Suarchyvuotas originalas 2016-03-05. Nuoroda tikrinta June 26, 2014.
- ↑ Harding, Les. They Knew Marilyn Monroe: Famous Persons in the Life of the Hollywood Icon, McFarland (2012), p. 154.
- ↑ Ross, Lillian, and Helen. The Player: A Profile of an Art, Simon and Schuster (1962), pp. 159–160.
- ↑ Kelly, Kitty. His Way: An Unauthorized Biography Of Frank Sinatra, Random House (2010).
- ↑ Eli Wallach Biography at IMDb.com
- ↑ Churchwell, Sarah (27 December 2005) [2004]. The Many Lives of Marilyn Monroe. Granta Books. p. 266. ISBN 978-0-312-42565-4.
- ↑ Miller, Arthur (1987). Timebends. New York: Grove Press. p. 485. ISBN 0-8021-0015-5.
- ↑ Schochet, Stephen. Hollywood Stories: Short, Entertaining Anecdotes about the Stars and Legend, Hollywood Stories Publishing (2010), p. 118.
- ↑ Berkvist, Robert (2014 m. birželio 25 d). „Eli Wallach, Multifaceted Actor, Dies at 98“. The New York Times.
- ↑ Reuters Editorial (2014 m. birželio 25 d). „Eli Wallach, prolific U.S. character actor, dies at 98“. Reuters. Suarchyvuotas originalas 2015-09-24. Nuoroda tikrinta February 13, 2016.
{{cite web}}:|author=turi bendrinį pavadinimą (pagalba)
