Elektrėnų marios

tvenkinys Lietuvoje

Elektrėnų marios – tvenkinys prie Elektrėnų. Vanduo naudojamas šiluminės Elektrėnų komplekso aušinimui. 2000 m. pastatyta 150 kW Elektrėnų HE.

Elektrėnų marios
Tvenkinio reginys
Tvenkinio reginys
Tvenkinio reginys
Vieta Elektrėnų sav., Lietuvos vėliava Lietuva
Plotas 12,64 km²
Kranto linijos ilgis 34,1 km
Kilmė Tvenkinys
Vidutinis gylis 7,2 m
Didžiausias gylis 31 m
Įteka Strėva, Vuolasta, Pakriokšnis, Runga, Graželenka, Sūris, 8 bevardžiai upeliai
Išteka Strėva
Žemėlapis rodantis vietą.
Elektrėnų marios
Koordinatės 54°45′30″ š. pl. 24°40′10″ r. ilg. / 54.75833°š. pl. 24.66944°r. ilg. / 54.75833; 24.66944
Elektrėnų marių priešistorė. 1936 m. prieš susikuriant Elektrėnams ir užtvenkiant Strėvą.
Tvenkinio vaizdas 2023 m.

Istorija redaguoti

1961–1962 m. užtvenkus Strėvą, 40,8 km nuo jos įtekėjimo į Kauno marias, suformuotas 1289,6 ha tvenkinys šiluminės elektrinės reikmėms. Užlieti Perkūnkiemio, Anykštų, Lekavičių, Raistinės, Šarkinės ir kiti kaimai, iš kurių perkelta >140 sodybų. Paskandinti 8 ežerai ir ežerėliai, senosios salos, tarp jų ir Gandrų kolonija, didžiausia baltųjų gandrų keliauninkų tėvonija Europoje. Išryškėjo naujos salos: Didžioji, Baublių, Garnių, Kirų, Miškinė, Žalioji, Kalvotoji.

Tvenkinys apėmė šiuos ežerus:

Geografija redaguoti

Ilgis šiaurės-pietų kryptimi 10,6 km, plotis iki 3,1 km. Giliausia vieta (buvusiame Jagudžio ežere) siekia >30 m. Šiaurinė tvenkinio dalis ežerinės kilmės, pietinė – upinės. Šiaurinės dalies plotas 1134 ha, ilgis 5,3 km, didžiausias plotis 3,1 km. Altitudė 94,9 m. Rytiniai ir šiauriniai krantai statūs, aukšti, o vakariniai – lėkšti, vietomis pelkėti. Pietinės dalies plotas 215 ha, ilgis 5,6 km, didžiausias plotis 0,9 km. Krantai žemi. Apie 80 % visų tvenkinio krantų yra ardomi. Atabradas siauras, smėlingas ir žvyringas, dugnas padengtas įvairių rūšių moliu. Dugno reljefas labai sudėtingas. Mariose yra 18 salų, kurių bendras plotas 50,5 ha.

Prie Elektrėnų marių esančios gyvenvietės: Elektrėnai, Stančikai, Geibonys, Šarkinė, Peliūnai, Karkučiai, Pastrėvys, Senosios Kietaviškės[1].

Turizmas redaguoti

Pamėgta burlentininkų vieta, nes aplink jas nedaug miškų, vandens lygis yra aukštesnis negu natūraliuose ežeruose, o tai sąlygoja stipresnį ir lygesnį vėją virš marių vandens, nei kituose ežeruose. Be to, dėl elektrinės veiklos Elektrėnų mariose ledas nutirpsta anksčiau nei kituose didesniuose vandens telkiniuose, o vėliau vandens temperatūra būna keletu laipsnių aukštesnė nei ežeruose.

Šaltiniai redaguoti

Knyga „Elektrėnai“, Vilnius, Jandrija, 2006 m.

  1. Elektrėnų marios. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 502

Nuorodos redaguoti