Eiao

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

8°00′ p. pl. 140°42′ v. ilg. / 8.000°š. pl. 140.700°r. ilg. / 8.000; 140.700

Eiao (pranc. Eiao) – sala Ramiajame vandenyne, Prancūzijos Polinezijoje, Markizo salų šiaurėje, yra apie 100 km į šiaurę nuo Nuku Hivos. Plotas – 43,8 km².

Sala yra 13 km ilgio, iki 3,5 km pločio. Paviršius kalnuotas, sudarytas iš bazalto, 300–500 m aukščio. Aukščiausia vieta – Mukatiketikės kalnas (578 m). Pietinis krantas mažai vingiuotas, o šiauriame krante gausu užutėkių. Paviršius daug kur paveiktas erozijos, virtęs pusdykume. Šalimais Eiao yra maža Motu One salelė.

Eiao sala negyvenama, administraciškai priklauso Nuku Hivos komunai.

Senovėje saloje gyveno markiziečiai, kitų salų gyventojai čia plaukdavo balzato vedegoms gaminti. 1791 m. salą pasiekė pirmasis europietis – amerikietis Jozefas Ingrehamas – ir pavadino Nokso sala (Knox Island) pagal JAV karo ministrą Henrį Noksą (Henry Knox). XIX a. Eiao trumpai naudota kaip raupsuotųjų kolonija. XX a. buvo tyrinėjama prancūzų armijos kaip galima vieta branduoliniams bandymams. 1992 m. sala paskelbta gamtos rezervatu.

Palydovinė nuotrauka
Vaitahu įlankos krantas
Pietrytinio kranto vaizdas
Erozijos paveiktas kraštovaizdis

Vikiteka: Eiao – vaizdinė ir garsinė medžiaga