Egzema
Egzema – paviršinis lėtinis, kartais ūminis alerginis, niežtintis odos uždegimas su polimorfiniu bėrimu (mazgeliai, vezikulos, šlapiavimas, šašai, pleiskanos). Atsiranda veikiant išoriniams ir vidiniams dirgikliams, esant sutrikusiai organizmo imuninei sistemai. Egzema yra dažna odos liga. Gydoma antihistaminiais preparatais, antibiotikais, gliukokortikoidais, imunizacija, emolientais.[1]
Mikrobinė egzema redaguoti
Mikrobinė egzema yra dažna alerginė odos liga, kuomet organizmą įjautrina sąlytis su mikroorganizmais (stafilokokais, streptokokais ir kt.). Židiniai dažniausiai prasideda aplink opas, žaizdas, taip pat odos raukšlėse, kur oda linkusi šusti. Gali išplisti galvos plaukuotoje dalyje, ant kojų, rankų, veido, už ausų, pažastyse, kojų tarpupirščiuose, išangės raukšlėse ir genitalijose. Per 8–10 dienų atsiranda alerginės egzemos tipo reakcijos, kurios beveik nesiskiria nuo kitų egzemos tipų. Gydoma antibiotikais, antihistaminiais vaistais ir imunizacija.[1]
Profesinė egzema redaguoti
Profesinė egzema išsivysto, kai organizmą įjautrina įvairūs cheminiai junginiai, su kuriais susiduria tam tikrų profesijų žmonės. Dažniausiai profesine egzema serga statybininkai, dažytojai, chemijos, gumos, dažų, lakų, keramikos, tekstilės, poligrafijos pramonės, medicinos darbuotojai. Dažniau serga moterys, nes profesinė egzema susijusi su rankų darbu, buitiniais dirgikliais (skalbimas, valymas, maisto gamyba). Organizmo jautrumas gali susiformuoti per įvairų laiką, trumpiausiai per 8–32 valandas. Dažniausiai pažeidžiama veido, plaštakų, dilbių ir blauzdų oda. Ūmiose formose atsiranda paraudimas, pūslelės, šlapiavimas, šašai, pleiskanavimas. Lėtinė forma pasireiškia sustorėjusia ir sausa oda. Gydoma vengiant dirgiklių, antihistaminiais vaistais, gliukokortikoidais, emolientais. Persirgę profesine egzema asmenys turi dirbti kitą darbą.[1]
Atopinis dermatitas redaguoti
Atopinis dermatitas (tikroji egzema) yra sunkiausia ir ilgiausiai trunkanti egzemos forma, sukelianti stiprius odos bėrimus bet kurioje kūno vietoje. Gali sukelti įvairūs maisto alergenai: pienas, kiaušiniai, kviečiai, žuvis, citrusiniai vaisiai, kai kurie audiniai, žiedadulkės, dulkės, sporos, kosmetika, medikamentai ir kt. Liga dažnai paveldima. Pagrindiniai simptomai yra intensyvus niežėjimas, smulkūs mazgeliai ant odos. Niežėjimas pasireiškia priepuoliais, oda stipriai nukasoma ir būklė blogėja, ligonius dažnai kankina nemiga. Gydoma išsiaiškinus alergenus, jei to padaryti nepavyksta skiriamas simptominis gydymas. Ligoniams skiriami antihistaminiai vaistai, gliukokortikoidai, emolientai, rekomenduojama racionali dieta, kurortinis gydymas, patalpų drėkinimas, įvairių ekstraktų vonios. Sergantiems atopiniu dermatitu svarbu griežtai laikytis gydytojo nurodymų, nes liga linkusi recidyvuoti.[1]