Ed Heinemann
Edas Heinemanas (Ed Heinemann, Edward Henry Heinemann; 1908 m. kovo 14 d. Saginaw mieste, Mičiganas, JAV – 1991 m. lapkričio 26 d.) – garsus JAV lėktuvų konstruktorius, dirbęs Douglas Aircraft kompanijoje.
Biografija redaguoti
Edvardas Heinemanas gimė Saginaw mieste (Mičiganas, JAV). Būnant vaiku su šeima persikraustė į Los Andželą (Kalifornija). 1926 m. įsidarbino Douglas Aircraft kompanijoje braižytoju, bet po keleto mėnesių buvo atleistas. Kurį laiką dirbo International Aircraft, Moreland Aircraft ir Northrop kompanijose, o vėliau vėl ėmė dirbti Douglas Aircraft kompanijoje.
1936 m. tapo Douglas Aircraft vyriausiuoju inžinieriumi. Kompanijoje dirbo iki 1960 m., kai perėjo į Guidance Technology. 1962 m. perėjo į General Dynamics, kur tapo vienu iš viceprezidentų, prižiūrėjo F-16 kūrimą. Į pensiją išėjo 1973 m.
Jo požiūris į lėktuvų kūrimą buvo apibūdinamas posakiu – reikia imti patį galingiausią variklį ir aplink jį sukonstruoti lėktuvą.
Lėktuvai redaguoti
Dirbdamas Douglas Aircraft Heinemanas sukūrė daugiau kaip 20 karinių lėktuvų JAV Kariniam laivynui. Dalis E. Heinemano sukonstruotų lėktuvų:
- SBD Dauntless pikiruojantis bombonešis
- A-20 Havoc šturmo lėktuvas
- A-26 Invader šturmo lėktuvas
- A-1 Skyraider šturmo lėktuvas
- A-3 Skywarrior bombonešis
- A-4 Skyhawk lengvasis bombonešis
- F3D Skyknight naktinis naikintuvas
- F4D Skyray lėktuvnešio naikintuvas
- Douglas Skyrocket ir Douglas Skystreak tirimieji lėktuvai
Vienas pirmųjų E. Heinemano sukurtų lėktuvų buvo monoplanas Moreland M-1 Trainer (1929 m.). Dėl 1929 m. krizės šių lėktuvų buvo parduota nedaug.[1]
Apdovanojimai redaguoti
- 1953: aviacijos premija Collier Trophy (už naikintuvą F4D Skyray)
- 1978: medalis Guggenheim Medal
- 1981: įrašas Nacionalinėje aviacijos Šlovės salėje (National Aviation Hall of Fame)
- 1983: medalis National Medal of Science
JAV karinio jūrų laivyno oro sistemų vadovybė kasmet asmenims ar jų grupėms teikia Edvardo H. Heinemano premiją (Edward H. Heinemann Award) už žymius nuopelnus kuriant lėktuvus.
Nuorodos redaguoti
- ↑ Orbis 1985, page 2560