Dzi (provincija)

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kinijos tradicinė provincija: Dzi 冀州
Šalis	Kinija (Šansi)
Tautos	Beidi
Valstybės	Guifangas, Dzin, Džao, Vei

Dzi provincija, Dzidžou (kin. 冀州, pinyin: Jìzhōu) – istorinis regionas, viena iš 9 tradicinių Kinijos provincijų, egzistavęs Istorinės Kinijos šiaurinėje dalyje. Užėmė dabartinės Šansi provincijos pietinę dalį.

Nuo 110 m. pr. m. e. buvo Kinijos administracinis vienetas.

Geografija

Dzi provincija buvo į šiaurę nuo Geltonosios upės, kuri buvo skiriamoji riba nuo Ju provincijos (Vidurio lygumos) pietuose. Tai buvo kalnuotas kraštas, kur šiaurės-pietų kryptimi išsidėstę dvi lygiagrečios kalnų grandinės. Rytinė grandinė – Taihango kalnai atskyrė regioną nuo Šiaurės Kinijos lygumos (Jan provincijos). Vakarinė grandinė buvo Liuliango kalnai, už kurių buvo Geltonoji upė, čia irgi tapusi vakarine skiriamaja riba (nuo Jong provincijos).

Pagrindinė regiono upė – Fen, kurios slėnis įsiterpęs tarp abiejų kalnų grandinių. Tai – derlingiausia regiono dalis. Šiaurėje ir šiaurės rytuose Dzi provincija ribojosi su Bing ir Jou provincijomis.

Istorija

Valstybės

Nepaisant geografinio artumo Vidurio lygumai, Dzi provincija nuo seno buvo gyvenama tautų, kurias Vidurio lygumos gyventojai laikė barbarais ir įvardijo beidi, t. y. šiauriniais di. Manoma, kad tai buvo proto-tiurkiškos tautos, giminingos vėliau minimiems šiongnu. II tūkst. pr. m. e. šios tautos suformavo galingą konfederaciją, kuri nuolat kėlė grėsmę Vidurio lygumos dinastijoms – Sia ir Šangams. Ši konfederacija tuometiniuose kinų šaltiniuose buvo minima kaip Guifangas, t. y. „velnių šalis“. Užfiksuota, kad Šangų karalius Vu Dingas sutramdė jų grėsmę, tačiau vėlesni šaltiniai vėl mini Guifango antpuolius.

Džou dinastijos laikais svarbiausia regiono valstybė buvo Dzin (kin. 晉國, pinyin: Jìnguó), kuri jau buvo sinizuota, tačiau ir toliau kovojo su grėsmingomis vietos gentimis. Vakarų Džou laikais nukariavusi smulkias vietos karalystes ir gentis, ji tapo stipriausia Kinijos karalyste, turėjusia hegemoniją ir Vidurio lygumoje, t. y. į pietus nuo Geltonosios upės. Tačiau vidaus nesutarimai suskaldė karalystę, ir jos teritorijos buvo padalintos tarp trijų klanų. Taip 453 m. pr. m. e. Dzin suskilo į Han, Džao ir Vei karalystes. Dzi regioną dalijosi Džao (šiaurėje) ir Vei (piečiau).

227 m. pr. m. e. Čin užėmė Džao, o 225 m. pr. m. e. – Vei.

Dzi istorinis regionas priklausė iš pradžių Čin, vėliau Han dinastijų Kinijai. 110 m. pr. m. e. Han imperijoje sukūrus 13 provincijų, beveik visas regionas buvo priskirtas Bing administracinei provincijai. Tuo pat metu sukurta ir Dzi administracinė provincija, tačiau ji apėmė teritorijas ne Dzi regione, o gerokai ryčiau, t. y. Jan istoriniame regione.