Dubenkaulis
Dubenkaulis (lot. os coxae) – tai stambiausias apatinių galūnių porinis plokščiasis kaulas, kuriuo kojos laisvoji dalis siejasi su ašinių griaučių apačia. Abiejų pusių dubenkauliai priekyje susijungia kremzle, o užpakalinėje pusėje tarp jų įsiterpia trikampio formos kryžkaulis, os sacrum, su kuriuo dubenkauliai sudaro kaulinį dubenį, pelvis.
Dubenkaulio dalys redaguoti
Dubenkaulį sudaro trys suaugę kaulai:
- į viršų nukrypęs klubakaulis, os ilii;
- žemyn nukrypęs sėdinkaulis, os ischii;
- į priekį atsigrežęs gaktikaulis, os pubis.
Visų trijų kaulų sąaugoje išoriniame kaulo paviršiuje yra gili gūžduobė, acetabulum, į kurią įsistato šlaunikaulio galva. Gūžduobę apriboja gūžduobės kraštas, limbus acetabuli, o kraštą supa storas kaulo velenas, kuris gūžduobės centro link tolydžio plonėja. Gūžduobės centras, giliausia jo vieta, vadinama gūžduobės įduba, fossa acetabuli. Ją juosia sąnarinis pusmėnulio formos delčinis paviršius, facies lunata. Ten, kur nesusieina pusmėnulio ragai, lieka gūžduobės įlanka, incisura acetabuli. Žemiau ir į priekį nuo gūžduobės žiojėja didžiulė užtvarinė anga, foramen obturatum. Iš priekio ir apačios užtvarinę angą riboja sėdinkaulinė galktikaulio šaka, ramus ischiopubicus, kuri iš esmės yra per vidurį suaugusi sėdinkaulio šaka, ramus ossis ischii, ir apatinė gaktikaulio šaka, ramus inferior ossis pubis.
Klubakaulis redaguoti
Klubakaulis yra didžiausias dubenkaulio dėmuo. Jį sudaro:
- klubakaulio kūnas, corpus ossis ilii;
- klubakaulio sparnas, ala ossis olli.
Klubakaulio kūnas tai į apačią nukrypęs dubenkaulio drūtgalys, jis sudaro du viršutinius penktadalius gūžduobės delčinio paviršiaus. Plokštėdamas į viršų kūnas pereina į klubakaulio sparną. Jų riba iš išorės vadinama antgūžduobine vaga, sulcus supraacetabularis, esanti šiek tiek virš gūžduobės viršutinio krašto, o iš vidaus – lankinė linija, linea arcuata. Sparnas viršuje baigiasi skiautere, crista iliaca, prie kurios tvirtinasi platieji pilvo raumenys. Skiauterė apčiopiama pilvo šone. Skiauterės išorėje yra žymi išorinė lūpa, labium externum. Beveik per patį vidurį lūpa labiau išvirsta į išorę, sudarydama klubinį gumburėlį, tuberculum iliacum. Iš vidaus skiauterė turi vidinę lūpą, labium internum. Tarp lūpų driekiasi tarpinė linija, linea intermedia. Skiauterė priekyje pereina į priekinį sparno kraštą, o užpakalinėje pusėje – į užpakalinį. Priekiniame krašte aukščiau guli priekinis viršutinis klubakaulio dyglys, spina iliaca anterior superior. Kita atauga guli žemiau, todėl vadinama priekiniu apatiniu klubakaulio dygliu, spina iliaca anterior inferior. Priekinis viršutinis dyglys lengvai apčiuopiamas pilvo priekyje, o apatinis glūdi po raumenimis. Užpakalinėje briaunoje yra analogiškos ataugos, tik jos ne taip aiškiai matomos: užpakalinis viršutinis klubakaulio dyglys, spina iliaca posterior superior, ir apatinis, spina iliaca posterior inferior. Po pastaruoju dygliu prasideda didžioji sėdimoji įlanka, incisura ischiadica major, kurios priekinės briaunos yra ta vieta, kurioje suauga klubakaulio ir sėdinkaulio kaulai.
Vienas sparno paviršius atsigręžęs į išorę, į sėdmenis. Tai – sėdmeninis paviršius, facies glutea. Kitas, kryžmeninis dubens paviršius, facies sacropelvica, atsisukęs į vidų, į dubens ertmę ir liečiasi su kryžkauliu. Sėdmeninį paviršių trys šiurkštumos skirsto į laukus sėdmenų raumenims tvirtintis. Tos šiurkštumos – tai užpakalinė sėdmeninė linija, linea glutea posterior, priekinė, linea glutea anterior, ir apatinė, linea glutea inferior. Didžiąją kryžmeninio dubens paviršiaus, facies sacropelvica, dalį užpildo bendravardis raumuo. Atgal ir į viršų yra du dariniai: ausinis paviršius, facies auricularis, kuris susineria su kryžkaulio šoninės dalies tokiu pačiu paviršiumi ir klubakaulio šiurkštuma, tuberositas iliaca.
Sėdinkaulis redaguoti
Sudaro:
- kūnas, corpus ossis ischii;
- sėdinkaulio šaka, ramus ossis ischii.
Kūno drūtgalys įeina į gūžduobės sudėtį. Ta vieta, nuo kurios kaip kablys užlinksta sėdynkaulio šaka, vadinama sėdimuoju gumburu, tuber ischiadicum. Kūno užpakaliniame paviršiuje kyšo gana ryškus sėdimasis dyglys, spina ischiadica. Jis skiria aukščiau gulinčią didžiąją sėdimąją įlanką, incisura ischiadica major, nuo žemiau esančios seklios mažosios sėdimosios įlankos, incisura ischiadica minor. Kūno priekinė briauna sudaro užtvarinės angos, foramen obturatum, užpakalinį kraštą.
Sėdinkaulio šaka jungiasi su gaktikaulio apatine šaka.
Gaktikaulis redaguoti
Sudaro:
- kūnas, corpus ossis pubis;
- viršutinė šaka, ramus superior ossis pubis;
- apatinė šaka, ramus inferior ossis pubis.
Stambus kūnas įeina į gūžduobės sudėtį, ten suauga su klubakaulio ir sėdynkaulio kūnais. Ten, kur suauga klubakaulio ir gaktikaulio kūnai, virš gūžduobės matyti aptaki klubinė gaktos pakyla, eminentia iliopubica. Kūno apačia riboja užtvarinę angą iš viršaus ir užpakalio.
Viršutinė gaktikaulio šaka prasideda nuo kūno ir laibėdama eina kitos pusės gaktikaulio viršutinės šakos link. Viršutinis jos kraštas aštrus, tai gaktikaulio skiauterė, pecten ossis pubis. Medialinėje pusėje užlinkdama sudaro gaktinį gumburėlį, tuberculum pubicum. Apatinis kraštas riboja užtvarinę angą iš viršaus, todėl vadinamas užtvarine skiautere, crista obturatoria, kurios medialinis galas šiek tiek sustorėja, ir virsta priekiniu užtvariniu gumburėliu, tuberculum obturatorium anterius. Už jo skersine kryptimi ir šiek tiek atgal šakos apačia driekiasi užtvarinė vaga, sulcus obturatorius. Ją iš užpakalio riboja užpakalinis užtvarinis gumburėlis, tuberculum obturatorium posterius.
Apatinė gaktikaulio šaka kampu užlinksta atgal ir žemyn nuo viršutinės ir driekiasi sėdynkaulio šakos link. Jų sąaugos vieta kartais pastebima kaip neryškus sustorėjimas. Gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų jungties vietoje yra sąvaržinis paviršius, facies symphysialis, kuris jungiasi su tokiu pat priešingos pusės laukeliu ir sudaro gaktos sąvaržą, symphysis pubica.
Šaltiniai redaguoti
- Žmogaus anatomija 1, G. Česnys, J. Tutkuvienė, A. Barkus, V. Gedrimas, R. Jankauskas, R. Rizgelienė, J. Žukienė