Vikipedija

Dubajus

Dubajus (arab. دبي = Dubay) – didžiausias Jungtinių Arabų Emyratų miestas, esantis šalies šiaurės rytinėje dalyje ir to paties pavadinimo emyrato sostinė. Aglomeracijoje gyvena 2,9 mln. gyventojų (2017 m.). Šalia yra Persų įlanka (Dubajaus užutėkis), o miestas išsidėstęs vakarinėje užutėkio dalyje. Dubajaus šaltinis dalina miestą į dvi dalis – šiaurinė miesto dalis vadinama Deira (Dayrah), pietinė – Bur Dubajus. Tai svarbus Artimųjų Rytų uostas ir verslo centras. CityMayors.com skaičiavimais, Dubajus taip pat yra antras pagal brangumą miestas regione ir 20-as visame pasaulyje.[1]

Dubajus
arab. إمارة دبيّ
      
Dubajus naktį
Dubajus
Dubajus
25°2′0″ š. pl. 55°3′0″ r. ilg. / 25.03333°š. pl. 55.05000°r. ilg. / 25.03333; 55.05000 (Dubajus)
Laiko juosta: (UTC+4)
Valstybė Jungtinių Arabų Emyratų vėliava Jungtiniai Arabų Emyratai
Emyratas Dubajaus emyratas
Emyras Mohammed bin Rashid Al Maktoum
Gyventojų (2017) 2 884 837
Plotas 3 577,30 km²
Tankumas (2017) 806 žm./km²
Tinklalapis [1]
Vikiteka Dubajus

Dubajaus emyrate išgaunama nafta, paplitę tradiciniai amatai (žvejyba, kupranugarių veisimas, perlų rinkimas).

Istorija redaguoti

Apie Dubajaus senovę žinoma nedaug. Archeologiniai tyrimai rado miesto teritorijoje III a. keramikos ir nestoriečių bažnyčių likučius. 1799 m. į šias teritorijas nuo Nedždo vahabitų pabėgo banijasų beduinų gentis. Jie vertėsi žvejyba ir grūdų auginimu.

Iki XIX a. pabaigos Dubajus buvo skurdus ir izoliuotas miestas, gyvenantis daugiausia perlų žvejyba. Miestas 1954–1971 m. buvo anglų kolonijos administracinis centras. 1971 metais septyni nepriklausomi emyratai Abu Dabis, Dubajus, Šardža, Adžmanas, Ras Al Khaimah, Um El Kaivainas ir Fudžeira susijungė, kad sudarytų Jungtinius Arabų Emyratus. Dubajaus emyras tapo šalies viceprezidentu.

Turizmas redaguoti

Nors Dubajus niekada netapo JAE sostine, jis yra žinomiausias federacijos miestas su moderniausia infrastruktūra. Taip atsitiko dėl to, kad didelio žiniasklaidos dėmesio sulaukė miesto statiniai ir dirbtinės salos, pvz., Palmių salos – dirbtinis palmės formos pusiasalis ir Pasaulis (dirbtinis salynas atkartojantis pasaulio žemėlapį). Čia taip pat yra prabangiausi viešbučiai ir Burdž al Arabas (vienintelis septynių žvaigždučių viešbutis pasaulyje), aukščiausias pasaulio dangoraižis Burdž Chalifa (828 m aukštis).

Kiti objektai: Dubailendas, Pakrantės Ruožas, Dubajaus marina, Dubajaus zoologijos sodas.

Klimatas redaguoti

Kaip ir likusi šalies dalis, Dubajus yra subtropinėje klimato juostoje. Šiame Persijos įlankos krante žiemą vidutinė oro temperatūra yra 26 laipsniai šilumos, o vasarą oro temperatūra siekia iki 40 laipsnių karščio ir daugiau. Tai sausringas kraštas, kur lietūs labai reti. Vidutiniškai per metus iškrinta 13 mm kritulių, kas prilygsta 3–4 lietingoms Europos dienoms.

  Dubajaus klimatas  
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru
Vid. aukščiausia °C 24,0 25,4 28,2 32,9 37,6 39,5 40,8 41,3 38,9 35,4 30,5 26,2
Vid. žemiausia °C 14,3 15,4 17,6 20,8 24,6 27,2 29,9 30,2 27,5 23,9 19,9 16,3
Krituliai mm 15,6 25,0 21,0 7,0 0,4 0,0 0,8 0,0 0,0 1,2 2,7 14,9
Duomenys: Dubai Meteorological Office[2] 2008

Gyventojai redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Dubajaus gyventojai.
Metai Gyventojų skaičius
18221 1200[3]
19001 10 000[4]
19301 20 000[5]
19401 38 000[3]
19541 20 000[3]
19601 40 000[6]
1968 58 971[7]
1975 183 000[8]
1985 370 800[9]
1995 674 000[9]
2005 1 204 000
1 Dubajaus miestas pirmąkart surašė gyventojus 1968 m. Visi lentelėje pateikti duomenys iki 1968 m. yra apytiksliai, surinkti iš įvairių šaltinių.

Dubajaus Statistikos Centro duomenimis, emyrate 2009 m. gyveno 1 771 000 gyventojų, iš kurių 1 370 000 vyrų ir 401 000 moterų.[10] Gyventojų tankumas emyrate 408,18 žm./km² – daugiau nei aštuonis kartus didesnis nei šalies vidurkis. Paskutiniais dešimtmečiais gyventojų skaičius sparčiai augo: nuo 265 702 gyventojų 1980 m. iki 669 181 gyv. 1995 m. ir vieno milijono 2004 m.

2005 m. 17 % visų gyventojų buvo JAE piliečiai. Maždaug 85 % imigrantų (ir 71 % visų emyrato gyventojų) buvo azijiečiai, daugiausiai indai (51 %), pakistaniečiai (16 %), bangladešiečiai (9 %) ir filipiniečiai (3 %) ir didelė somaliečių mažuma (apie 30 000).[11][12] Tuo tarpu ketvirtadalis gyventojų nurodė esantys kilę iš Irano.[13] Be to, 16% gyventojų (arba 288 000 gyventojų) dirbančių kolektyvinį darbą, etninė priklausomybė ar tautybė nustatyta nebuvo, nors numanoma, kad tai daugiausiai azijiečiai.[14] Vidutinis amžius emytrate – 27 metai. Gimstamumas 2005 m. buvo maždaug 13,6 %, mirtingumas – apie 1 %.[15] Be oficialiosios arabų emyrate dar vartojama urdu, hindi, bengalų, puštūnų, malajalių, tamilų, telugų, tagalų ir kinų, taip pat daug kitų kalbų.[16]

Septintas JAE laikinosios konstitucijos straipsnis skelbia islamą oficialiąja valstybės religija. Vyriausybė subsidijuoja 95 % mečečių ir įdarbina visus imamus; maždaug 5 % mečečių yra išimtinai privačios, kelios didesnės mečetės turi privačius fondus.[17]

Dubajuje taip pat yra krikščionių, hinduistų, sikhų, bahajų, budistų ir kitų religinių bendruomenių.[18] Nemusulmoniškoms grupėms leidžiama įsigyti savo šventvietes, kur gali laisvai atlikti apeigas, prieš tai gavus sutikimą dėl žemės. Neturinčios savo pastatų bendruomenės vieta turi dalintis su kitomis religinėmis organizacijomis ar atlikti apeigas privačiuose namuose.[19] Nemusulmoniškoms religinėms grupėms leidžiama atvirai išpažinti savo tikėjimą, tačiau atversti į kitą tikėjimą ar platinti religinę literatūrą griežtai draudžiama – už tokius veiksmus gresia bauda, baudžiamoji atsakomybė, įkalinimas ar išsiuntimas iš šalies.[17]

Sportas redaguoti

Dubajuje veikiantys futbolo klubai, rungtyniavę JAE profesionalų lygoje:

Dubajuje kasmet vyksta Dubajaus teniso čempionatai, taip pat Dubajaus golfo turnyrai. Dubajuje įsikūręs Dubajaus autodromas, kuriame per metus įvyksta daug lenktynių. Mieste vyko 2019 m. AFC Azijos taurės turnyro varžybos.

Švietimas redaguoti

Dubajuje veikia daug universitetų ir kolegijų, iš jų dauguma privatūs. 2 valstybiniai universitetai – tai Aukštesnieji Technologijų koledžai bei Zajedo universitetas.

2009 m. Dubajuje veikė 79 valstybinės ir 145 privačios mokyklos.

Galerija redaguoti

Miestai partneriai redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ „Cost of living – The world's most expensive cities“. City Mayors.
  2. ↑ „Klimatas“. Dubai Meteorological Office. Suarchyvuotas originalas 2010-12-18.
  3. ↑ 3,0 3,1 3,2 Karin, Luiza (rugsėjo, 1999). „Modernity and tradition in Dubai architecture by Luiza Karim“. alshindagah.com. Nuoroda tikrinta 19 April 2010. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)
  4. ↑ Hadjari, Karim. „3D Modelling and Visualisation OF Al Baskita in Dubai IN Dubai, United Arab Emerites“ (PDF). Nuoroda tikrinta 19 April 2010. {{cite web}}: |archive-url= yra netaisyklingas: timestamp (pagalba)CS1 priežiūra: url-status (link)
  5. ↑ „Tourism in Dubai“ (PDF). Nuoroda tikrinta 19 April 2010. {{cite web}}: |archive-url= yra netaisyklingas: timestamp (pagalba)CS1 priežiūra: url-status (link)
  6. ↑ Lahmeyer, Jan (2001). „The United Arab Emigrates – Historical demographical data of the urban centers“. .populstat. Suarchyvuotas originalas 2018-12-24. Nuoroda tikrinta 19 April 2010.
  7. ↑ Heard-Bey, Frauke. „The Tribal Society of the UAE and its Traditional Economy“ (PDF). uaeinteract.com. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2011-04-28. Nuoroda tikrinta 19 April 2010.
  8. ↑ „Census 2005 U.A.E.“. tedad.ae. Suarchyvuotas originalas 2010-05-16. Nuoroda tikrinta 19 April 2010.
  9. ↑ 9,0 9,1 Younes, Bassem. „Roundabouts vs. Intersections: The Tale of Three UAE Cities“ (PDF). ite.org. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2009-03-26. Nuoroda tikrinta 19 April 2010.
  10. ↑ „Dubai in Figures 2009. Government of Dubai. Statistical Center“. Dsc.gov.ae. Suarchyvuotas originalas 2010-04-20. Nuoroda tikrinta 31 October 2010.
  11. ↑ „Dubai Metropolitan Statistical Area“. Suarchyvuotas originalas 2018-12-24. Nuoroda tikrinta 7 April 2009.
  12. ↑ „Country and Metropolitan Stats in Brief. MPI Data Hub
  13. ↑ “Young Iranians Follow Dreams to Dubai" The New York Times, by Hassan M. Fattah. Published: 4 December 2005
  14. ↑ „HSBC Reveals "The Future of Retirement: What the World Wants" Survey Results“ (PDF). HSBC. 26 April 2006. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2008-12-04. Nuoroda tikrinta 19 April 2010.
  15. ↑ „Population in Dubai“. dubaivisitguide. Nuoroda tikrinta 15 February 2011.
  16. ↑ Languages spoken in Dubai Nuoroda tikrinta 13 August 2011.
  17. ↑ 17,0 17,1 Country Profile: United Arab Emirates (UAE). United States Library of Congress
  18. ↑ Religion in Dubai Archyvuota kopija 2010-04-24 iš Wayback Machine projekto.. Dubaidreams
  19. ↑ „International Religious Freedom Report 2007 – United Arab Emirates“. State.gov. Nuoroda tikrinta 31 July 2009.
  20. ↑ „Twinning agreement brings a taste of Spain to Dubai UAE – The Official Web Site – News“. Uaeinteract.com. Suarchyvuotas originalas 2013-05-30. Nuoroda tikrinta 14 July 2009.
  21. ↑ „Dubai, Detroit ink sister-city accord UAE – The Official Web Site – News“. Uaeinteract.com. Suarchyvuotas originalas 2013-05-30. Nuoroda tikrinta 14 July 2009.
  22. ↑ „Dubai, Granada discuss cooperation UAE – The Official Web Site – News“. Uaeinteract.com. Suarchyvuotas originalas 2013-05-30. Nuoroda tikrinta 14 July 2009.
  23. ↑ „Los Angeles cultural body takes Dubai as sister city UAE – The Official Web Site – News“. Uaeinteract.com. Suarchyvuotas originalas 2013-05-30. Nuoroda tikrinta 14 July 2009.
  24. ↑ Dubai sister/twin cities list
  25. ↑ „Dubai partners with the U.S. city of Phoenix UAE – The Official Web Site – News“. Uaeinteract.com. Suarchyvuotas originalas 2013-05-30. Nuoroda tikrinta 14 July 2009.
  26. ↑ „Dynamic Busan – City Government – Sister Cities – Dubai“. English.busan.go.kr. Nuoroda tikrinta 14 July 2009.

Nuorodos apie Dubajų redaguoti

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Dubajus&oldid=7227833"