Dresdeno Elbės slėnis
| Dresdeno Elbės slėnis | |
|---|---|
| Pasaulio paveldo sąrašas | |
| |
| Vieta |  Vokietija
|
| Tipas | Kultūrinis |
| Kriterijus | ii, iii, iv, v |
 Nuoroda
|
(angl.) (pranc.): 1156 |
| Regionas** | Europa |
| Įrašymo istorija | |
| Įrašas | 2004 (28-oji sesija) |
 Vikiteka: |
Dresdeno Elbės slėnis |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Dresdeno Elbės slėnis (vok. Kulturlandschaft Dresdner Elbtal) – kultūrinis kraštovaizdis ir buvęs Pasaulio paveldo objektas, besidriekiantis išilgai Elbės upės Dresdene, Saksonijos žemės sostinėje Vokietijoje. Slėnis yra 1,5–3 km pločio, tęsiasi maždaug 20 km ir eina per Dresdeno baseiną, yra vienas iš dviejų pagrindinių kultūrinių kraštovaizdžių, sukurtų per šimtmečius išilgai Vidurio Europos upės Elbės, žemiau kartu su Desau-Verlico sodų karalija.
Pasaulio paveldo statusas redaguoti
Elbės slėnis 2004 m. buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą. 2006 m. pateko į šio sąrašo objektų rizikos grupę dėl numatyto pastatyti tilto per Elbę. 2009 m. Elbės slėnis išbrauktas iš UNESCO pasaulio paveldo sąrašo, nes Dresdene buvo pastatytas tiltas Waldschlößchenbrücke, sudarkęs kultūrinį kraštovaizdį.[1][2] Tai buvo antras objekto išbraukimo atvejis UNESCO istorijoje (po Baltojo orikso rezervato Omane).
Geografija redaguoti
Elbės slėnio kultūrinis kraštovaizdis apima Dresdeno miesto teritoriją, driekiasi nuo Lošvico (Loschwitz) mikrorajono pietryčiuose žemyn, pasroviui, iki Ostragehege lygumų šiaurės vakaruose. Miškingi Elbės šlaitai Lužicų plynaukštėje ir Dresdeno šile šiaurės rytuose apsaugo slėnį nuo atšiaurių vėjų. Vyraujant vidutinei metinei temperatūrai nuo 9,3 iki 10°C, yra geros sąlygos vystyti vynuogininkystę. Elbės pakrantėse plyti užliejamos pievos, kurios dėl nuolatinių potvynių grėsmės liko natūralios, neužstatytos. Kraštovaizdis saugomas pagal 1992 m. ES rūšių buveinių direktyvą, įskaitant daug mažesnių saugomų teritorijų.
Lankytinos vietos redaguoti
Gyvenviečių ir miestų architektūra Elbės slėnyje atspindi Dresdeno – Saksonijos monarchų rezidencijos – raidą nuo renesanso laikų. Lankytinos vietos yra Albrechtsbergo pilis slėnio šiauriniuose šlaituose, Pilnico pilies ir peizažinio parko kompleksas, inžineriniai statiniai - santvarinis tiltas „Žydrasis stebuklas“ (1893), Dresdeno funikulierius (1895), kabantis vienbėgis (1901), Jenicės pramoniniai rūmai (1909).
Senajame miesto centre puikus reginys į upę atsiveria nuo Briulio terasų, vadinamų „Europos balkonu“. Šioje pusėje stovi liuteronų Dievo Motinos bažnyčia, Zempero opera, Cvingerio rūmai, Dresdeno pilis, Švč. Trejybės katedra, sujungta su monarchų rūmais. Dešiniajame krante, priešais, įsikūręs istorinis Vidinio Noištato (Innere Neustadt) rajonas. Čia aplink Saksonijos žemės kanceliariją įsikūręs vyriausybinis kvartalas, Japonų rūmai. Reginį papildo neseniai pastatyta Naujoji sinagoga, rekonstruoti Saksonijos landtago rūmai. Į slėnį patenka tokių istorinių priemiesčių kaip Blazevico bei pramoninių rajonų dalys.
Išnašos redaguoti
- ↑ "Unesco-Entscheidung: Dresdner Elbtal verliert Weltkulturerbe-Status," Der Spiegel, June 25, 2009 (German).
- ↑ "Dresden is deleted from UNESCO’s World Heritage List," UNESCO World Heritage News, June 25, 2009.