Dmitrijus Levickis
Dmitrijus Levickis rus. Дмитрий Григорьевич Левицкий | |
---|---|
Autoportretas 1783 m. | |
Gimė | 1735 m. Kijevas |
Mirė | 1822 m. balandžio 4 d. (~87 metai) Sankt Peterburgas |
Veikla | dailininkas portretistas |
Vikiteka | Dmitrijus Levickis |
Dmitrijus Levickis (Dmytro Levickis, rus. Дмитрий Григорьевич Левицкий, ukr. Дмитро Григорович Левицький, 1735 m. Kijevas ? – 1822 m. balandžio 4 d. Sankt Peterburgas) – ukrainiečių kilmės rusų dailininkas portretistas.
Biografija redaguoti
1758–1762 m. mokėsi ir dirbo su A. Antropovu Sankt Peterburge, 1762–1763 m. Maskvoje. Išgarsėjo po 1770 m. parodos Peterburgo dailės akademijoje. 1771–1788 m. dėstė akademijoje, nuo 1771 m. jos narys.
Kūryba redaguoti
Ankstyviesiems portretams būdinga baroko stilistika („A. Kokorinovo portretas“ 1769 m., „P. Demidovo portretas“ 1773 m.). Brandžiojo kūrybos laikotarpio portretai paveikti klasicizmo estetikos (serija „Smolno instituto auklėtinių portretai“ 1772–1776 m., „D. Didro portretas“ 1773 m., „Jekaterina II – įstatymų leidėja Teisingumo deivės šventykloje“ 1783 m.). Vėlyviesiems kūriniams būdingas sentimentalumas, kameriškumas („N. Lvovo portretas“ 1789 m.).
Jo kūryba padarė įtaką V. Borovikovskio, P. Sokolovo, I. Miropolskio kūrybai.[1]
Galerija redaguoti
-
A. Kokorinovo portretas
-
P. Demidovo portretas
-
Princesė Jekaterina Voroncova-Daškova
-
Jekaterina II – įstatymų leidėja Teisingumo deivės šventykloje
Literatūra redaguoti
- Русская живопись в XVIII веке, т. 1. Д. Г. Левицкий, СПБ. 1902;
- Гершензон-Чегодаева Н. М., Д. Г. Левицкий, М., 1964.
- Кузнецов С. О. Неизвестный Левицкий. Портретное творчество живописца в контексте петербургского мифа. СПб., 1996
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Dmitrijus Levickis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 53 psl.