Dizenterija
Dizenterija (gr. δυσ- + έντερον 'žarna') – kolitas, pasireiškiantis skausmingu viduriavimu, tuštinimusi su gleivėmis, dažnai ir su krauju. Bakterinę dizenteriją sukelia šigelės bakterijos. Užsikrečiama per užkrėstą vandenį, pieną, uogas, vaisius, nešvarias rankas, užkratą perneša ir musės.[1]
Šigelių išskiriamos toksinės medžiagos pažeidžia storosios žarnos gleivinę, sukelia jos uždegimą, sutrikdo peristaltiką. Uždegimas apima distalinę žarnos dalį. Liga prasideda ūmiai, 1-2 dienas karščiuojama, atsiranda kairės ir apatinės pilvo dalies diegliai, viduriavimas su gleivėmis, krauju, o vėliau ir su pūliais. Liga trunka 1-3 savaites,[2] kartais ir ilgiau. Po persirgimo gali likti podizenterinis kolitas, kuris sunkiai atskiriamas nuo lėtinės dizenterijos (tik bakteriologiškai). Ūminė dizenterija retais atvejais (1-2 %) gali pereiti į lėtinę, jos paūmėjimai pasireiškia kas 3–4 mėn.[1]
Išnašos redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 Dizenterija. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio, 122 psl.
- ↑ Sigitas Ryliškis. Žmogaus dizenterija. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-04-14.