Agrostemma githago
Apsauga: 2(V) – Pažeidžiama rūšis
Dirvinė raugė (Agrostemma githago)
Dirvinė raugė (Agrostemma githago)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Gvazdikažiedžiai
( Caryophyllidae)
Šeima: Gvazdikiniai
( Caryophyllaceae)
Gentis: Raugė
( Agrostemma)
Rūšis: Dirvinė raugė
( Agrostemma githago)

Dirvinė raugė (Agrostemma githago) arba kūkalis – gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos vienmečių augalų rūšis, priklausanti raugės (Agrostemma) genčiai.

Stiebas 0,5–1 m aukščio, status, plaukuotas, tvirtas. Lapai linijiški arba linijiškai lancetiški, smailūs, priešiniai, bekočiai, 8–10 cm ilgio. Žiedai tamsiai rausvi arba raudoni, pavieniai, dideli, dekoratyvūs, iškilę stiebo ir šakų viršūnėje. Vainiklapių viršūnė įlenkta.[1] Žydi birželio–rugpjūčio mėnesiais. Vaisius – cilindriška dėžutė. Sėklos juodos, smulkiai dygliuotos, labai daigios (daigumas iki 10 metų).

Dirvinės raugės javuose. Kalitonys, Šalčininkų rajonas

Auga dykvietėse, javų, ypač rugių, pasėliuose. Tai javų piktžolė, kurios sėklos nuodingos, turinčios gliukozidų.

Manoma, kad dirvinė raugė kilusi iš Viduržemio jūros regiono, bet jau senovėje su javais paplito po likusią Europą, Centrinę ir Rytų Aziją, Sibirą. Lietuvoje dirvinės raugės paplitimas svyruoja ir priklauso nuo javų pasėlių priežiūros. Kolūkinės santvarkos laikais buvo beveik išnaikinta, bet vėliau vėl atsirado smulkiuose ūkiuose, daugiausia nederlinguose Pietryčių Lietuvos dirvožemiuose. Sutinkama mažuose, atokiuose, prie namų esančiuose javų pasėliuose Pietų ir Pietryčių Lietuvoje, o derlinguose, pramoninės apimties pasėliuose nerandama. Dirvinė raugė nyksta dėl kruopštaus javų sėklų valymo, pasėlių purškimo herbicidais. Dėl ūkių stambėjimo ir tradicinės žemėnaudos nykimo dirvinės raugės radaviečių turėtų mažėti.[2]

Šaltiniai redaguoti

  1. Algirdas Lekavičius. Vadovas augalams pažinti. – Vilnius: Mokslas, 1989. // psl. 88
  2. Valerijus Rašomavičius. „Dirvinė raugė“: Lietuvos raudonoji knyga. Vilnius: Lututė, 2021. p. 480.