Dienoraštis
Dienoraštis – chronologiniai asmens gyvenimo užrašai, kuriuose periodiškai fiksuojami dienos įvykiai, jausmai ir nurodoma kiekvieno įrašo data.
Istorija redaguoti
Dienoraščiai išpopuliarėjo XVII a. Anglijoje. 1660 m. sausio 1 d. dienoraštį pradėjo rašyti Samuel Pepys (1633–1703) – anglų laivybos valdininkas. Savo kasdienį gyvenimą dienoraštyje jis fiksavo apie 10 metų. Šio dienoraščio apimtis – apie milijonas žodžių, jis neretai laikomas garsiausiu Jungtinės Karalystės dienoraščiu.[1] Faktografiniai dienoraščiai (pavyzdžiui, XVIII a. jūrų keliauninko Dž Kuko) turi biografinio, istorinio, politinio, kultūrinio ar etnografinio dokumento vertę. Rašytojų dienoraščiai (V. Skoto, Stendalio, L. Tolstojaus, A. Baranausko, S. Nėries) dažniausiai pasižymi intymumu, vaizdingu stiliumi.
Dienoraščio forma nuo sentimentalizmo laikų vartojama grožinėje prozoje (L. Sterno „Sentimentali kelionė“, M. Lermontovo „Mūsų laikų herojaus“ skyrius Pečiorino dienoraštis, Šatrijos Raganos „Viktutė“).
Tarpinę vietą tarp dienoraščio, kaip dokumento, ir grožinės literatūros žanro užima rašytojų dienoraščiai, iš anksto skiriami spaudai (Ž. Renaro „Dienoraštis“, G. Petkevičaitės-Bitės „Karo meto dienoraštis“).[2] Išpopuliarėjus informacinėms technologijoms, paplito tinklaraščiai (interneto dienoraščiai).
Tinklaraštis redaguoti
Tinklaraštis – chronologiniai asmens įrašai žiniatinklyje; interneto dienoraštis. Dauguma yra tekstiniai, tačiau gali būti ir nuotraukų tinklaraštis („fotoblogas“ arba „flogas“), vaizdaraštis („vlogas“, t. y. video tinklaraštis).
Šaltiniai redaguoti
- ↑ „Legends of British History: Samuel Pepys“. The Diary of Samuel Pepys. Nuoroda tikrinta 2019-10-14.
- ↑ Dienoraštis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio, 75 psl.