Didysis pelėausis

Myotis myotis
Didysis pelėausis (Myotis myotis)
Didysis pelėausis (Myotis myotis)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Žinduoliai
( Mammalia)
Būrys: Šikšnosparniai
( Chiroptera)
Pobūris: Mažieji šikšnosparniai
( Microchiroptera)
Šeima: Lygianosiniai
( Vespertilionidae)
Gentis: Pelėausiai
( Myotis)
Rūšis: Didysis pelėausis
( Myotis myotis)
Binomas
Myotis myotis
Borkhausen, 1797

Didysis pelėausis (Myotis myotis) – žinduolių (Mammalia) klasės, lygianosinių (Vespertilionidae) šeimos šikšnosparnis.

Didysis pelėausis

Paplitimas pasaulyje redaguoti

Savaime paplitę vakarų ir centrinės Europos miškų zonoje, nuo jos vakarinių pakraščių Britanijos salose, kuriose labai reti, iki Moldovos, pietvakarių Ukrainos, vakarinės Gudijos, Latvijos – arealo rytų dalies.

Paplitimas Lietuvoje redaguoti

Pastaruoju metu kelios didžiojo pelėausio veisimosi kolonijos bei pavieniai žiemojantys individai buvo aptikti labai arti Lietuvos sienų: Lenkijoje ties Lomža ir Ostrolenka, Baltarusijoje prie Gardino ir Latvijoje, Papės kaimelyje.

2015 m. vasarą Lietuvoje buvo išplatinta žinia, kad šalyje pirmasis du šiuos žvėrelius, kurie naujos kartos detektoriumi registruoti po kelis kartus Prienuose 2015 m. birželio 23 d. ir Jundeliškėse, Birštono savivaldybėje 2015 m. liepos 4 d. aptiko Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) narys Antanas Petraška. 2015 m. liepos 7 d. ties Užliekniais, Šilutės rajono savivaldybėje, LOD tarybos narys Vytautas Eigirdas šią rūšį detektoriumi užregistravo trečią kartą. Lietuvos ornitologų draugijos sekretoriato darbuotojas Gintaras Riauba dar vieną didžiojo pelėausio individą 2015 m. liepos 19 d. užregistravo ties Abromiškėmis, Elektrėnų savivaldybėje. Pakartotini stebėjimai Prienų ir Birštono savivaldybėje leidžia manyti, jog čia ši rūšis gyvena pastoviai, o keturi aptikimo atvejai įvairiose Lietuvos vietose tarp kurių dideli atstumai rodo, jog ši rūšis ne atsitiktinai užklysta, bet yra Lietuvos gyvūnijos dalis[1]. Bet anot šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos (ŠALD), dar nepakanka įrodymų šios rūšies populiacijos egzistavimu Lietuvoje[2].

Apibūdinimas redaguoti

Viena stambiausių Europoje gyvenančių šikšnosparnių rūšių. Didžiojo pelėausio biologija artima kūdriniam pelėausiui, į kurį ir panašus ir išorine sandara bei kailio spalva. Tačiau didysis pelėausis už kūdrinį gerokai stambesnis. Didžiojo pelėausio kūno ilgis 67–79 mm, atstumas tarp abiejų išskėstų sparnų galų 35–43 cm, svoris 25–45 g.

Taip pat skaityti redaguoti

Šaltiniai redaguoti

Nuorodos redaguoti