Didysis apuokas žuvininkas
| Bubo blakistoni |
|---|
 Didysis apuokas žuvininkas (Bubo blakistoni) |
| Apsaugos būklė |
 Nykstantys (IUCN 3.1), [1] |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Bubo blakistoni Seebohm, 1884 |
 Didžiųjų apuokų žuvininkų natūralus paplitimas Tolimuosiuose Rytuose |
Didysis apuokas žuvininkas (Bubo blakistoni) – pelėdinių paukščių (Strigiformes) būrio, tikrųjų pelėdų (Strigidae) šeimos, didžiųjų apuokų (Bubo) genties naktinių plėšriųjų paukščių rūšis.
Paplitimas redaguoti
Natūraliai paplitę Šiaurės ir Rytų Azijoje – Mandžiūrija, Hokaido sala, o Rusijos Tolimuosiuose Rytuose – į pietus nuo Magadano iki Paamūrės krašto ir Primorės krašto, bei Sachaline ir pietų Kurilų salose.
Gausumas redaguoti
Labai reta paukščių rūšis, įrašyta į tarptautinę raudonąją knygą. Japonijoje priskaičiuojama maždaug 100–150 paukščių, iš kurių 20 veisiasi, kiti pavieniai nesusiporavę paukščiai. Kitose jų arealo paplitimo vietose, kaip žemyninėje Azijoje jų populiacija kiek didesnė – nuo keleto šimtų ar iki vieno tūkstančio pavienių paukščių.
Gyvenamoji aplinka redaguoti
Labai sėslus paukštis, migruoja tik badmečiu. Gyventi renkasi plačialapių, mišriųjų, spygliuočių sengirių tankmiškius šalia upių, ežerų, šaltinių, kurių pakrantės apaugę dideliais, senais medžiais. Žiemos metu traukia prie neužšalančių upės seklių vietų.
Nykimo priežastys redaguoti
Didysis apuokas žuvininkas gamtoje kartais tampa lūšių grobiu. Kita, daug svarbesnė jų nykimo priežastis – paupiuose senų ir didelių medžių kirtimas, kita ūkinė veikla palei upes, upių užtvankos. Rusijoje juos kartais sumedžioja, nes evenams tai kaip maisto šaltinis. Arba Rusijoje jie nuskesta, lašišoms gaudyti skirtuose tinkluose. Japonijoje yra pasitaikę atvejų, kada budavo partrenkti automobilių.
Apibūdinimas redaguoti
Tai gana stambus paukštis, stambiausia pelėdinių paukščių (Strigiformes) būrio rūšis, nežymiai stambesnis už didįjį apuoką gyvenantį Lietuvoje. Didžiojo apuoko žuvininko kūnas 60–71 cm ilgio, atstumas tarp išskleistų sparnų galų – 150–205 cm. Patinų svoris 3150–3450 g, patelės sveria 3360–4600 g[2]. Patelės 25 % kūno stambumu pranoksta patinėlius.
Veisimasis redaguoti
Šie paukščiai nesiveisia kiekvienais metais dėl maisto trukumo ar kitų priežasčių. Kiaušinius deda kovo viduryje, kada dar neištirpęs sniegas. Lizdą sukasi medžių ertmėse arba rečiau klifuose – uolėtame upės, ežero, skardyje arba stačiame šlaite ar sename juodojo peslio lizde. Deda 1-3, nors dažniausiai 2 kiaušinius. Kiaušiniai 6.2 cm ilgio ir 4.9 cm pločio. 35 dienas peri tik patelė. Per maždaug tą laiką patinėliai pateles parūpina maistu kol išsirita jaunikliai. Jaunikliai maždaug po 35-40 dienų lizdą palieka, bet ir palikus ji, dar apie keletą mėnesių būna maitinami tėvų. Didžiųjų apuokų žuvininkų jaunikliai tėvų teritorijoje dar užsibūna iki dvejų metų, kol susiranda savo teritoriją.
Mityba redaguoti
Minta daugiausia žuvimis, taip pat krabais, vėžiais, ondatromis, o pavasarį ypač varlėmis, taip pat gaudo iki maždaug tetervino dydžio paukščius.
Žuvis daugiausiai gaudo sekliose upės vietose.
Porūšių klasifikacija redaguoti
Naujoji klasifikacija redaguoti
Pagal naująją klasifikaciją, išskiriami 2 porūšiai:
- Bubo blakistoni blakistoni Seebohm, 1884; Sachaline, pietinėse Kurilų salose, Hokaido saloje.
- Bubo blakistoni doerriesi Seebohm, 1895; patinų svoris 3100 g, patelių svoris 3250 g. Natūraliai paplitę šiaurės rytų Kinijoje ir Rusijos Tolimuosiuose Rytuose iki Korėjos pasienio.
Tradicinė klasifikacija redaguoti
Tradiciškai išskiriami 4 porūšiai:
- Bubo blakistoni blakistoni Seebohm, 1884 – paplitęs šiaurinėje Japonijoje – Hokaido ir pietinėse Kurilų salose.
- Bubo blakistoni doerriesi Seebohm, 1884 – paplitęs Rusijos Tolimuosiuose Rytuose iki Vladivostoko ir Šiaurės Korėjos sienos.
- Bubo blakistoni karafutonis Kuroda, 1931 – Sachaline.
- Bubo blakistoni piscivorus Meise, 1933 – vakarų Mandžiūrijoje.
Didžiojo apuoko žuvininko kultas ir svarba kitose kultūrose redaguoti
Didysis apuokas žuvininkas yra garbinamas Japonijoje gyvenančios ainu tautos kaip Kamuji dievybė, dvasia. Tolimųjų rytų tautai evenams, tai kaip maisto šaltinis. Anksčiau kaip maisto šaltinis šis paukštis buvo ir udegėjų tautai gyvenančiai Rusijos Primorėje, bet vėliau pas juos šita praktika dingo.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ „IUCN Red List - Bubo blakistoni“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2016-10-01.
- ↑ hbw.com / Blakiston’s Eagle-owl (Bubo blakistoni)
Nuorodos redaguoti
- vimeo.com / vimeo.com Blakiston’s Fish-owl (video)
- youtube.com / Blakiston’s Fish-owl (video.1)
- youtube.com / Blakiston’s Fish-owl (video.2)
- youtube.com / Blakiston’s Fish-owl (video.3)
- outdoorphotogear.com / Blakiston’s Fish-owl Archyvuota kopija 2014-01-31 iš Wayback Machine projekto. | anglų k.
- fishowls.com / Blakiston’s Fish Owl Project | anglų k.
- birdlife.org / Blakiston’s Fish-owl Archyvuota kopija 2016-10-21 iš Wayback Machine projekto. | anglų k.
- oiseaux-birds.com / Blakiston’s Fish-owl | anglų k.
- wild-facts.com / Blakiston’s Fish-owl Archyvuota kopija 2012-01-24 iš Wayback Machine projekto. | anglų k.