Thuja plicata
Didžioji tuja
Didžioji tuja (Thuja plicata),
Senas didžiosios tujos medis netoli Vankuverio
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Pušūnai
( Pinophyta)
Klasė: Pušainiai
( Pinopsida)
Šeima: Kiparisiniai
( Cupressaceae)
Gentis: Tuja
( Thuja)
Rūšis: Didžioji tuja
( Thuja plicata)
Binomas
Thuja plicata
Donn ex D.Don, 1824

Didžiosios tujos savaiminio paplitimo arealas.

Šiaurės Amerikos žemyno vakarų pakrantė

Didžioji tuja, (Thuja plicata) – kiparisinių (Cupressaceae) šeimos medžių rūšis. Tai vienas masyviausių medžių.

Didžiosios tujos šakelė ir subrendę kankorėžiukai Mount Baker-Snoqualmie nacionaliniame miške, Vašingtono valstijoje

Paplitimas redaguoti

Auga Šiaurės Amerikos žemyno vakarų pakrantėje, dabartinių JAV (Vašingtono, Oregono, šiaurės Kalifornijos), šiaurės Aidaho, vakarų Montanos valstijose) ir Kanados (Britanijos Kolumbija) teritorijose.

Introdukuotos vidutinių platumų klimato zonoje, įskaitant ir vakarų Europą, Australiją (į šiaurę iki pat Sidnio), Naujojoje Zelandijoje, rytinėje JAV pakrantėje (jos šiaurėje iki centrinės Niujorko valstijos dalies ir Havajų salų kalnuotose vietose. Natūralizuota Jungtinėje Karalystėje, taip pat introdukuota Lietuvoje (retai auginama parkuose, prie sodybų).[1]

Požymiai redaguoti

Savo natūralaus paplitimo areale dažniausiai pasitaiko iki 30-53 m, didžiausias šių medžių aukštis iki 65–75 m. Kamienai iki 3–4 m skersmens, didžiausio skersmens iki 6,04 m. Didžiausio tūrio šios rūšies medis – 500 m³.

Amžius redaguoti

Dažnai pasitaiko gyvenančių iki 800–1000 metų, yra žinomas 1460 metų turintis medis.

Nuorodos redaguoti

 
  1. Algirdas Lekavičius. Vadovas augalams pažinti. – Vilnius: Mokslas, 1989. // psl. 48