David Gilmour
Biografija
Pilnas vardasDavid Jon Gilmour
Dar žinomasDavid Gilmour
Gimė1946 m. kovo 6 d. (78 metai)
Kembridžas, Anglija
ŽanraiProgresyvusis rokas, sunkusis rokas, bliuzrokas, psichodelinis rokas
Veiklagitaristas, muzikantas, dainų rašytojas, prodiuseris
InstrumentaiVokalas, gitara, bosinė gitara, klavišiniai, saksofonas, mušamieji, lūpinė armonikėlė
Aktyvumo metai1963–dabar
Susijusi veiklaPink Floyd, Joker's Wild
Svetainėwww.davidgilmour.com

Deividas Džonas Gilmoras (angl. David Jon Gilmour, g. 1946 m. kovo 6 d. Kembridže, Anglijoje) – anglų gitaristas ir vokalistas, kompozitorius, progresyviojo roko grupės Pink Floyd narys. Po Roger Waters išėjimo iš grupės 1985 m., David Gilmour užėmė grupės lyderio poziciją.

Biografija redaguoti

Ankstyvieji metai redaguoti

Deividas Gilmoras gimė ir užaugo Kembridže. Jo tėvas Douglas buvo zoologijos docentas Kembridžo universitete, o motina Silvija – mokytoja.

Deividas Gilmoras lankė The Perse School ir vėliau, besimokant Kembridžo meno ir technologijų koledže, sutiko Sida Beretą, su kuriuo jis praleisdavo savo priešpiečius mokydamasis groti gitara. Tačiau jie nebuvo grupės draugai, nes 1963 m. Deividas pradėjo groti grupėje „Joker's Wild“. 1966 m. jis paliko „Joker's Wild“ ir suformavo naują grupę su keliais tos grupės nariais. Iš pradžių nauja grupė vadinosi „Bullitt“, vėliau pakeitė pavadinimą į „Flowers“ bei praleido 1966–1967 metus grodami Ispanijoje ir Prancūzijoje, o vėliau tais pačiais metais jie išsiskyrė. 1968 m. sausį Deivido buvo paprašyta prisijungti prie Pink Floyd ir tapti penktuoju grupės nariu.

Pink Floyd redaguoti

Prisijungus Deividui, Pink Floyd penkiese buvo tik per 5 pasirodymus, kol Sidas paliko grupę. Po kelių mėnesių Deividas atsitiktinai užėmė pagrindinio grupės gitaristo ir vokalisto rolę, taip dalindamasis pagrindiniais vokalais su Rodžeriu Votersu ir Ričardu Raitu. Deivido grojimas gitara ir dainų rašymas tapo labai svarbia Pink Floyd sėkmės dalimi 8-ajame dešimtmetyje. Tačiau, po didžiulės Dark Side of the Moon ir Wish You Were Here sėkmės Rodžeris Votersas perėmė vis daugiau grupės kontrolės, parašydamas daugumą The Wall dainų vienas pats. Santykiai tarp Rodžerio ir Deivido vis blogėjo kuriant The Wall filmą ir 1983 m. Pink Floyd albumą The Final Cut.

1985 m. Rodžeris Votersas pareiškė jog Pink Floyd buvo „kūrybiškai išeikvota jėga“. 1986 m. Gilmoras ir būgnininkas Nikas Meisonas spaudos konferencijoje pranešė, jog Votersas paliko grupę ir jie tęs veiklą be jo. Deividas perėmė grupės kontrolę ir parašė naują albumą A Momentary Lapse of Reason (1987), prie kurio kūrimo šiek tiek prisidėjo ir Nikas, o Ričardas Raitas įrašuose dalyvavo kaip kviestinis muzikantas.

1986 m. Deividas nusipirko laivą-namą „Astoria“ ir ten įrengė įrašų studiją. Čia buvo įrašyti du paskutiniai Pink Floyd albumai („A Momentary Lapse of Reason“ ir The Division Bell) ir jo solinis albumas On an Island. Šiuo metu laivas prišvartuotas Temzės upėje netoli Hampton Court Palace.

2005 m. liepos 2 d. Deividas vėl grojo su Pink Floyd (įskaitant ir Roger’į Waters’ą) „Live 8“ koncerte. Šis pasirodymas turėjo laikiną įtaką Pink Floyd albumo Echoes: The Best of Pink Floyd 1,343 % pardavimo pakilimą[1]. Dėl to, pabrėždamas „Live 8“ tikslus, Gilmoras paaukojo šį pelną labdarai, sakydamas:

  Nors pagrindinis tikslas buvo pažadinti sąmonę ir sukelti spaudimą „Didžiojo aštuoneto“ lyderiams, aš nesipelnysiu iš šio koncerto. Tai pinigai, kurie turėtų būti naudojami išgelbėti gyvybes[1].
 


2006 m. vasario 6 d. Davidas interviu italų žurnalui „La República“ teigė, kad Pink Floyd tikriausiai daugiau niekada nekoncertuos ar neberašys muzikos[2]. Jis sakė:

  Aš manau, gana. Man jau 60 metų. Neturiu noro daugiau dirbti. Pink Floyd buvo svarbi mano gyvenimo dalis, praleidau nuostabų laiką, bet viskas baigta. Man daug lengviau dirbti vienam.
 


Jis teigė nenorėjęs baigti Pink Floyd istorijos rūgščia nata, todėl sutiko groti „Live 8“ koncerte:

  Buvo daugiau nei viena priežastis. Pirma – palaikyti pradinę idėją. Antroji yra energija, palaikanti nemalonius santykius tarp Rodžerio ir manęs, kurią ilgą laiką nešiojau savo širdyje. Todėl mes ir norėjome sugroti kartu ir palikti visas šiukšles užnugaryje. Trečia, aš greičiausiai būčiau gailėjęsis, jei būčiau atsisakęs.
 


2006 m. vasario 20 d. Gilmoras davė interviu Billboard. com, kuriame vėl pakomentavo Pink Floyd ateitį. Jis teigė: „Kas žino? Aš neturiu jokių planų to daryti. Mano planai yra mano koncertuotai ir solinio albumo leidimas“.

2006 m. gruodį Sido Bereto garbei (kuris mirė tų pačių metų liepą) įrašė ir išleido pirmojo Pink Floyd singlo Arnol Layne savo versiją. Kūrinys buvo įrašytas gyvai Londono „Royal Albert Hall“, o į diską taip apt įėjo ir grupės klavišininko Ričardo Raito versija. Singlas pateko į „UK Top 75“ devynioliktu numeriu ir ten išsilaikė tris savaites.

Solinė karjera ir kiti projektai redaguoti

 
Deividas Gilmoras koncerto Minchene, Vokietijoje, metu (2006 m. liepos 29 d.).

1978 m. pavasarį Deividas išleido savo pirmąjį solinį albumą David Gilmour. Viena iš dainų, kurią jis parašė tuo metu, tačiau neįtraukė į albumą, buvo Comfortably Numb (kuri vėliau buvo panaudota albume „The Wall“). 1984 m. išleido antrąjį solinį albumą About Face.

Trečias jo albumas On an Island Jungtinėje Karalystėje buvo išleistas 2006 m. kovo 6 d., Gilmoro 60-ies metų jubiliejaus proga. Visą muziką parašė Deividas, o žodžius – žmona Polly Samson. Albumas pasiekė pirmą vietą Jungtinės Karalystės populiariausių įrašų sąraše, o JAV – 6 vietą.

Asmeninis gyvenimas redaguoti

Deivido pirmoji santuoka buvo su Ginger. Jie susilaukė keturių vaikų: Alice (1976 m.), Clare (1979 m.), Sara (1981 m.) ir Metthew (1985 m.). Antrą kartą Gilmoras susituokė su Polly Samson 1994 m. The Division Bell turo metu. Jie susilaukė trijų vaikų (Joe, Gabriel ir Romany), o sūnų Charlie iš ankstesnės Polly santuokos su Heathcote Williams Gilmoras įsivaikino.

Gilmoras taip pat yra kvalifikuotas lakūnas. Jis įkūrė aviacijos muziejų „Intrepid Aviation“ kurį vėliau pardavė motyvuodamas tuo, jog šis tapo ne hobiu, o darbu[3].

Solinė diskografija redaguoti

Albumai redaguoti

Singlai redaguoti

  • „On an Island“ (2006 m. kovo 6 d.)
  • „Smile“ (2006 m. birželio 13 d.)
  • Arnold Layne/Dark Globe (gyvai, 2006 m. gruodžio 26 d.)

Filmografija redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. 1,0 1,1 Soulshine: Pink Floyd gives back Archyvuota kopija 2011-08-15 iš Wayback Machine projekto.
  2. La República: Il requiem di David Gilmour "I Pink Floyd? Sono finiti"
  3. Brain Damage: David Gilmour & Intrepid Aviation Archyvuota kopija 2007-10-21 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos redaguoti